Skirta Lietuvos etnografijos muziejaus įkūrimo šešiasdešimtmečiui.
Lietuvos etnografijos muziejus savo gyvavimą pradėjo 1966 m. sausio 1 d. Šią dieną išleistas kultūros ministro įsakymas skelbė šios įstaigos įkūrimą – tuo metu vadintos „Lietuvos liaudies buities muziejumi“. Muziejus tomis dienomis fizinio kūno neturėjo – nei patalpų, nei žemės ploto, kuriame dabar esame. Prasidėjo ilgus metus trukusi ir iki šiol tebesitęsianti kūryba. Tačiau laike, apie kurį kalbame, Lietuvos etnografijos muziejus egzistavo tik pirmųjų jo darbuotojų ir jo tarybos, formavusių būsimą vaizdinį, idėjose.
Kokios buvo tos idėjos?
Sovietmetis – itin prieštaringas laikotarpis. Tai – ideologijos prisodrintas, visuotinės baimės, sekimo, melo, nutylėjimo kupinas laikas. Dabarties istorikui sunku jį tyrinėti. Dokumentiniai liudijimai piešia visai kitokį vaizdą, nei amžininkų pasakojimai. Neįskaitomai užbrauktas vietas tekste, trūkstamus lapus seka reikšmingi nutylėjimai, o tikrieji nurodymai dažnai niekuomet nebuvo užrašyti. Iškreiptame vaizde surasti tikrovę – sudėtingas uždavinys.
Lygiai taip, kaip tarp melo slepiasi tiesa, tarp komunistinės ideologijos kartais gali slėptis ir visai kitokios mintys. Sovietmečio biurokratijos fenomenas – institucinis informalizmas. Tai procesas, kurio metu institucija dėl įvairių priežasčių nustodavo veikti tikslui, kuriam ir buvo sukurta. Dažniausiai tai – neigiamas reiškinys. Institucija, skirta tarnauti visuomenei, tačiau kurioje žmonių poreikiai netenkinami be kyšių ar pažinčių, funkcionuoja tik dėl savęs pačios. O jei institucija, kurios paskirtis – neigiama, nukrypsta nuo savo pirminio tikslo?
Šį muziejų statė žmonės su įvairiomis patirtimis ir jų sąlygotomis idėjomis. Šios mintys neatsirado iš niekur – vieni jas atsinešė iš dar nepriklausomos Lietuvos, kiti – jas sėkmingai perėmė. Ideologijos apsuptoje aplinkoje juos vienijo viena idėja – Lietuvos etnografija.
Įrengdami muziejų jie kartu sukūrė sumažintą Lietuvos praeities vaizdą. Įvairiapusės Lietuvos, tokios, kokia ji buvo ir yra – okupuota ir laisva, kovojanti ir prisitaikiusi.
Šiuo, prieš šešiasdešimt metų užgimusiu kūriniu, kviečiame džiaugtis šiandien.
Parodos kuratoriai
Justas Rimavičius, Ramūnas Bučas, Milda Šemeklytė
Parodos dizainerė
Daiva Zubrienė
