Unikalūs Aristavėlės (anksčiau vadinti Aristavos) dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys. Tai – tik viena iš daugelio jo savininkų valdų, tad nepasižymėjo dideliu masteliu ir prabanga. Visgi šis dvaras gerai išlaikė tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, kurioje geriausiai atsispindi viduriniojo bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra.
Pagal Aristavėlės rūmų statybos datą (apie 1700 m.), šių dvaro rūmų statytoju reikėtų laikyti Mykolą Zabielą (miręs 1734 m.). Pastato išorė ir vidus pergyveno kelias rekonstrukcijas. XVIII a. pabaigoje dvaras atiteko Medekšų giminei, kuri sodybą pertvarkė ir pritaikė naujam gyvenimo būdui, bet išsaugojo barokinį dvaro siluetą. Pergyvenę dar vieną rekonstrukciją XIX a. pabaigoje, rūmai išlaikė senąsias formas ir prestižą. Tarpukariu tai buvo pavyzdinis ūkis, skleidęs pažangias idėjas ir diegęs naują ūkininkavimo praktiką. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys. 1980 m. Antano Sniečkaus kolūkis dvaro rūmus atidavė Lietuvos liaudies buities muziejui. Tuomet jie atrodė apgailėtinai – pastatas buvo visiškai nugyventas. Dvaro rūmai 1987 m. buvo išardyti, pervežti į muziejų, sandėliuoti, 2010 m. atstatyti naujoje vietoje, o 2016 m. atverti lankytojams. Aristavėlės dvare rodoma muziejuje saugoma dvaro baldų kolekcija bei dvaro tekstilės rinkinys.
