Jau pabodo pilkuma ir laukiate pavasario saulės? Jau vasario 18 d. (šeštadienį) kviečiame į pačias tikriausias Užgavėnes Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, kur ne tik galėsite triukšmingai pasilinksminti ir prisikirsti gardžių blynų, bet ir trumpam pailsėti nuo savęs užsidėjus Užgavėnių kaukę! Visas tamsybes dainomis ir šokiais drauge išvarykim ir Morės liepsnose supleškinkim!
Tikroms Užgavėnėms žirgų nepirkim, nesiskolinkim, žinoma, nevokim, bet, savąsias kūrybines galias „pasibalnokim“ ir švęsti į Lietuvos liaudies buities muziejų vasario 18 d. visgi „atjokim“!
Užgavėnėmis prasideda naujasis Lietuvos liaudies buities muziejaus 2023 metų renginių sezonas.
2023-ieji paskelbti Žirgo atmintinais metais, siekiant akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje bei pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų.
Arklys vienas pirmųjų prijaukintų naminių gyvulių, kuriuo dirbama, jojama, važiuojama. Artojas, arklas, arklys – bendros šaknies žodžiai mūsų archajiškoje kalboje. Nuo seniausių laikų puikiausias arklys – žirgas – neatskiriama karžygio, Tėvynės gynėjo dalis, ką ligi šiol atspindi vienas svarbiausių mūsų valstybės simbolių – Vytis. Lietuvoje raitelis net laidotas viename kape drauge su savuoju žirgu. Europos ir Azijos tautos tikėjo, kad žirgas padeda įveikti ribą tarp šio ir anapusinio pasaulio, kad jis siejamas su kelione anapus. Arklys – Gyvybės medžio saugotojas, jėgos, jaunystės, seksualumo, vaisingumo ir vyriškumo simbolis. Senovės baltams žirgai dvyniai simbolizavo pačią saulę. O kas gi didžiausias pavasario budintojas? Dėl ypatingos reikšmės žemdirbių gyvenime bei simbolinės prasmės arklio vaidmuo svarbus ir Užgavėnių papročiuose. Visur Lietuvoje per Užgavėnes važinėtasi rogėmis: Pasikinko arklius ir su rogėmis važinėjasi per laukus – „linus tįsia“. Sakoma, kuo toliau nuvažiuosi, tuo linai ilgesni užaugsią. Laukus apvažiuodavo ratu, kad juose javai geriau derėtų, kad simbolinis apsaugos ratas vėliau apsaugotų nuo vasaros krūšų. Laisvesnis nuo darbų metas tinkamas buvo ir jauniesiems ristūnams „pravažinėti“:
Kumelius pravažinėja, kad nešioja ant vadelių (per Užgavėnes); (Baisogala).
Kap suauga arklys, tai būtinai pravažinėja (per Užgavėnes) kaimo jaunimas (Liškiava).1
Rengtos žirgų lenktynės. Garsiausios ligi šiol tebevykstančios – Dusetose, ant Sartų ežero.
Ūkinė arklio svarba ir mitologija – priežastys, dėl kurių „Arklys / raitelis“ – būdingi Užgavėnių karnavalo veikėjai (etnologų nuomone, Arklys – ankstesnis, Raitelio kaukė – vėlesnė).
Tikroms Užgavėnėms žirgų nepirkim, nesiskolinkim, žinoma, nevokim, bet, savąsias kūrybines galias „pasibalnokim“ ir švęsti į Lietuvos liaudies buities muziejų visgi „atjokim“! Atjosit – ne tik Raitelių parade žygiuosit, bet ir abrako3 gal pavyks ne vien avižų gauti! Nejosit – pėsti atkulniuokit ir į raitus pažiopsokit. Norėsit mūsiškiu važiuoti ar joti – gali tekti patiems pakinkyti ar pasibalnoti. Juk nuo seno sakoma: „Nori joti – išmok ir pasibalnoti“, o „Ant svetimo arklio netoli tenujosi“. Gi „Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa“. Todėl kviečiame besirėdant patiems pasilinksminti ir atvykus pas mus dar ir kitus palinksminti. Nepamirškim: į vaidinimus nuo seno įpinamos „čia ir dabar“ gyvenimo aktualijos, o kūrybiškumas – vis dar tebeišlieka viena iš didžiųjų vertybių…
Plačiau apie Užgavėnių Arklį, Raitelį, visokias jų išdaigas ir kitokias įdomybes skaitykite:
Juozas Kudirka. Užgavėnės, Vilnius, Mokslas, 1992 http://www.dainusvente9.lnkc.lt/eknygos/Uzgavenes_Kudirka_J.pdf
___________________________________
1 http://www.lkz.lt/?zodis=va%C5%BEin%C4%97ti&id=30044300013
2 Juozas Kudirka. Užgavėnės, Vilnius, Mokslas, 1992 http://www.dainusvente9.lnkc.lt/eknygos/Uzgavenes_Kudirka_J.pdf
3 Abrakas – kelioninis avižų pašaras arkliui