Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, užimantis rytinę šalies dalį. Šiame krašte žmonės gyvendavo laisvai išsidėsčiusiuose vienkiemiuose arba gatviniuose rėžiniuose kaimuose – ūlyčiose, kur gyvenamieji namai išsirikiavę palei kelią, o ūkiniai trobesiai sustatyti kiemo gilumoje. Svirnai dažniausiai vienos patalpos, tradicinis gyvenamasis namas gryčia – 3–5 patalpų. Audiniuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ištekėjusios moterys dengė galvas nuometais, kaimuose skambėjo sutartinės.
Muziejuje Aukštaitija pristatoma vienkiemine sodyba, gatviniu rėžiniu kaimu, dviejų sodybų užusienio fragmentu, keliais pavieniais pastatais. Vienkieminėje Daujėnų sodyboje eksponuojama tiltinė linų minamoji, o gryčios priemenėje pristatoma aludario ekspozicija. Aukštaitijos gatviniame rėžiniame kaime visi pastatai būdingi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpiui ir kiekvienas iš jų yra nedidelis kaimo architektūros šedevras. Ekspozicijos atspindi spaudos draudimo laikotarpį, keliaujančio siuvėjo bei pynėjo amatus, vestuvių papročius bei kitus regionui būdingus kasdienius darbus, šventes. Pagirių sodybos darže auginami prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Tauragnų sodyboje ekspozicija yra pritaikyta lankytojams, turintiems regėjimo negalią. Kaimo pakraštyje, pamiškėje, stovi aštuoniakampė kapinių koplyčia. Joje eksponuojami puošnūs aukštaitiški memorialiniai paminklai – koplytstulpiai, stogastulpiai, taip pat garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.
Po Aukštaitijos sektorių galite pasižvalgyti 360 laipsnių kampu bei nuotoliniu būdu aplankyti virtualiame 3D ture!
