Prie vasaros laikotarpio kulminacinės šventės – Joninių (XIV–XVII a. istoriniuose šaltiniuose vadinama Rasa, Kupole) prisišlieja žymiai kukliau švęstos Petrinės. Matyt, Petrines galima laikyti Joninių (t. y. vasaros saulėgrįžos) laikotarpio užbaigiamąja dalimi. Vienoje iš kupoliavimo dainų Petras minimas drauge su Jonu: „…Kur buvai, Jonai? / Kur buvai, Petrai? / Kupolėli, šventas Jonai. / Tarpe Joninių, tarpe Petrinių. / Oi, kupole, šventas Jonai, / Kupolėli, šventas Jonai“. Dainos žodžiai „tarpe Joninių, tarpe Petrinių“, matyt, reiškė paskutinį saulėgrįžos šventės etapą (Joninės senovėje trukdavusios nuo gegužės 25 iki birželio 25, o kartais nusitęsdavo iki birželio 29 – Petrinių).
Pasak Liberto Klimkos, Petrinės – paskutinė iš penkių kupolinių, o jos skaičiuojamos nuo Joninių. Kupolės – tai bendrinis vaistažolių arba burtams suskintų pievų gėlių puokštės pavadinimas. Paskutinė, reiškia gamtoje jau galima pastebėti tam tikrus pasikeitimus, juk nuo saulėgrįžos šviesioji paros dalis jau trimis minutėmis trumpesnė. Plačiau skaitykite: ČIA ir ČIA_
Palangos Juzė – daugeliui žinomas Motiejaus Valančiaus literatūrinio kūrinio veikėjas – savo pasakojimais primena nykstančius senuosius papročius. Devintą vakarą štai ką apie Petrines porino:
„Nuo Gasčiūno išėjęs, nuvykau į Šniukščių ūlyčią prie ūkinyko Drulio, gavau vėl darbo ir siuvau. Čia man besant, atėjo šventas Petras; žmonės pirmą naktį kopuliojo it taip, kaip švento Jono naktį, ir sakė tą paprotį nuo seno prie jų esant.“ [1]
Kas gi tas „kopuliojo“? Ar suspėjome suskinti kupolę? O ką į tą kupolę sudėjome? Kam ji bus skirta? Tradicija primena: Petrinės – paskutinė galimybė… Šį sekmadienį, birželio 29 d., atvykite į Lietuvos etnografijos muziejų ne tik paporinti – susiburkime, pasikalbėkime, pasidalinkime.
Ir dar – Petrai, o ar Jus kas pasveikino? Joniškėlio apylinkėse prieš karą pasakojo:
„Kaimynai Povilas ir Petras Baltrukai jau turėjo elektrą, dinamą. Tik mes vainiką kabinam – jie elektrą uždega ir visus sugaudo.”
Susitikime jau šį sekmadienį, birželio 29 d., Lietuvos etnografijos muziejaus Dzūkijos kaime ne tik paporinti – susiburkime, pasikalbėkime, pasidalinkime.
Muziejaus lankymas sekmadienį – nemokamas.
Parengė vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė
Citata iš:
[1] http://antologija.lt/text/motiejus-valancius-palangos-juze/10
