Automatinę muzikos dėžę „Polyphon“ Lietuvos liaudies buities muziejus įgijo 1975 m. Už 500 rublių ją pardavė Biržuose gyvenęs mokytojas. Deja, tai vienintelė informacija apie šį unikalų eksponatą. Kam jis priklausė ir kur stovėjo, dabar galime tik spėlioti…
Gustav Adolf Brachhausen and Ernst Paul Riessner automatines muzikos dėžes pradėjo gaminti 1889 m. Vokietijoje, Leipcigo mieste. Nuo 1895 m. įmonė veiklą tęsė „Polyphon Musikwerke“ pavadinimu. Muzikos dėžes eksportavo į daugelį pasaulio šalių ir jos buvo labai populiarios kavinėse, restoranuose, net geležinkelio stotyse.
LLBM fonduose saugomos muzikos dėžės „Polyphon“ numeris – 89668. Pagaminta iš riešutmedžio, su puošniais drožiniais. Art Deco stiliaus. Aukštis – 218 cm, ilgis – 97 cm, plotis – 74 cm. Viduje įstatyta 12 plieno diskų su muzikos įrašais. Apačioje esančiame stalčiuje buvo sudėta dar 11 diskų, kurie galbūt įgyti vėliau. Jų skersmuo – 63 cm.
Diskų pavadinimai surašyti popieriaus kortelėse. Muzikos dėžėje buvo įtaisytas automatinis jų keitimo mechanizmas. Reikėjo išsirinkti norimą kūrinį, užstatyti rodyklę, tuomet pasukti šone įtaisytą rankeną. Ja buvo prisukama spyruoklė. Į dėžę įmetus žetoną arba monetą, pasigirsdavo muzika.
Diskuose įrašytos ištraukos iš Franz Lehar, Carl Zeller, Leo Fall, Franz von Suppé, Rudolf Nelson operečių, Johann Strauss, Jozef Franz Wagner maršai, dainos ir kt. Beveik visi užrašai – vokiški, kai kurie – ir anglų, prancūzų kalbomis. Tik ant disko su rusų kompozitoriaus Aleksandro Guriliovo romansu „Motinėlė balandėlė“ užrašyta kirilica. Kiekvienas diskas paženklintas atskiru numeriu.
Muzikos dėžė „Polyphon“ bei diskai eksponuoti 2010–2011 m. LLBM parodų salėje veikusioje parodoje „Mūsų jaunystės technika“. Tuomet ir buvo įrašytas vieno iš diskų garso įrašas, kurį išgirsti galite čia:
Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė