Barškalas, barškynė, barškulis, barškutis, brazgūnas, kleketas, skrabalas, tarškalas – medinis ar skardinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu.
Ganydami piemenys saugodavo, kad gyvuliai būtų viename būryje ir nenuklystų į svetimas pievas, javus. Nepaklusnius tramdydavo rykšte ar botagu, judresniems parišdavo barškalą po kaklu, supančiodavo pančiu.
Lietuvos etnografijos muziejaus rinkiniuose saugomas 21 barškalas – 20 medinių ir 1 skardinis.
Barškalas (LLBM 41237) – 22 cm ilgio, 10 cm pločio, 15 cm aukščio. Jo vidus išskobtas ir įkabintos dvi medinės šerdelės. Ant priekinės sienelės išpjaustyti, tikėtina, jį padariusio žmogaus inicialai. Į angeles barškalo galuose įverta virvutė. Ganant miške, pagal jo skleidžiamą garsą piemuo žinodavo gyvulio buvimo vietą.
Barškalas pagamintas XX a. pradžioje. Jį 1987 m. Plokščiuose (Šakių r. sav.) įgijo dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.
Apie barškalą seniau sakydavo:
Barški (plepi) kaip uosinis barškalas (Gargždai). Eik! Lok kaip karvės tarškalas! (Barstyčiai). Praėjo pro šalį nieko nesakiusi, kaip kiaulė su tarškaliukais (Loliai). Tarška kaip tarškalas (šneka niekus). Pririšk karvei barškalą, kad girioj greičiau rastum (Veiveriai). Kai su kleketais, tai nesbijau: kap eina mišku, tai iš tolo girdisi gurinimas (Dubičiai).
Parengė vyresnioji muziejininkė Sigita Žukauskaitė
