Knygotyrininkas Domas Kaunas Lietuvos etnografijos muziejui neseniai padovanojo retą ir labai įdomų Mažosios Lietuvos religinės spaudos leidinį – „Burtikės arba traukiamieji perkšmeliai[1]“. Leidimo duomenys nėra pažymėti, tačiau, palyginęs su panašiais kitais muziejuose saugomais Burtikių komplektais, tyrinėtojas mano, kad šis leidinys buvo atspausdintas Tilžėje, Enzio Jagomasto spaustuvėje dar iki 1914 metų. Burtikių leidiniai buvo sudaromi iš 100 numeruotų kortelių, sudėtų į popierinę dėžutę, kuriose gotiškuoju šriftu buvo atspausdinta citata iš Biblijos arba giesmės. Tyrinėtojų duomenimis, jos buvo skirtos skleisti Švento rašto tiesas, tačiau labai išpopuliarėjo kaip būrimo priemonė žmogaus ateičiai nuspėti.

[1] Perkšmas – eiliuotas posmelis arba prozos teksto pastraipėlė

Pirmąjį Burtikių rinkinį lietuvių kalba, kuris buvo atspausdintas Karaliaučiuje 1845 metais, iš vokiečių kalbos išvertė, pavadino burtikėmis ir parengė spaudai Karaliaučiaus universiteto profesorius, lituanistas Fridrichas Kuršaitis. Jos greitai prigijo Mažosios Lietuvos lietuvininkų tarpe, buvo dažnai naudojamos. Apie tai F. Kuršaitis rašė: „Imas burtikes ir viens arba kits, arba ir kožnas traukia iš tų kokį perkšmelį, lyg Viešpatį paklausdamas, ką tasai norįs jam toj adynoj pasakyti. O kartais tų kaip koks burtas į rankas parėjęs ir perkšmelis ir labai pritinka širdies stonui to, kursai aną burtikę traukęs, taipo, kad ir iš tiesos galima trauktąjį žodį kaip kokį Viešpaties atsiliepimą ant kokio klausimo išpažinti“ („Keleivis“, 1874 augusto 18, p. 132).

Burtikes iš kaladėlės traukdavo ir šeimos nariai per pamaldas namuose, ir surinkimų pamaldų dalyviai. Namuose pranašautoju tapdavo vyriausias šeimos narys, o surinkimų metu – Dievo žodžio sakytojas. Jie paimdavo Burtikių kaladėlę ir liepdavo iš jos ištraukti apverstą kortelę, kad nematytų teksto. Ištraukus liepdavo garsiai perskaityti ir nesirenkant vietos padėti kortelę atgal. Tada pranašautojai paaiškindavo kortelės traukėjui, ką jam nori pasakyti, ką pranašauja užrašyti Švento rašto arba giesmės žodžiai.

XX a. pradžioje Burtikės buvo plačiai paplitusios Mažojoje Lietuvoje. Jas spausdino įvairios spaustuvės, prekiavo knygynai. Jau liepos mėnesį muziejaus Mažosios Lietuvos regiono, Vabalų sodybos stubos ekspozicijoje galėsite pamatyti senąjį Burtikių komplektą, atspausdintą Tilžėje. Taip pat galėsite išbandyti savo laimę, traukdami kortelę iš Burtikių kaladėlės, kurios kopija pagal originalą buvo pagaminta Šilutės Hugo Šojaus muziejaus užsakymu.

 

Vyresnioji muziejininkė Nijolė Pliuraitė-Andrejevienė

 

Literatūra:

  1. Domas Kaunas. „Traukiamieji Perkšmeliai“ arba „Burtikės“. 1979. Knygotyra. Nr. 6 (13). P. 57–73.