Lietuvos etnografijos muziejaus rinkinyje saugoma religinių pamokslų rankraštinė knyga „Kozonis. Skaitomas pagrabi ant Palujdawima“ (Pamokslas. Skaitomas laidojant per šermenis). Pamokslai-maldos parašyti lietuvių kalba, lenkų rašybos raidėmis. Lapai lininiais siūlais pririšti prie kartoninių knygos viršelių odine nugarėle. Pirmame rankraščio knygos puslapyje parašyta Jurgio Jakubonio (Jeržego Jakubonia) pavardė ir 1860 metai. Šią rankraštinę knygą Eglynės vienkiemyje (Biržų r. sav.) 1984 metais įgijo muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas. Iš pateikėjos Olgos Variakojytės Vegner sužinota, kad sodyboje gyvenęs knygos savininkas Jurgis Jakubonis buvo grafo Tiškevičiaus miško prižiūrėtojas.
Norėdami daugiau sužinoti apie J. Jakubonį ir jo naudotą rankraštinę knygą, informacijos ieškojome internete, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, konsultavomės su evangelikų reformatų kunigu Raimondu Stankevičiumi. Muziejininkės Snieguolės Kubiliūtės nuomone, rankraštinė knyga atspindi evangelikų reformatų tradiciją, kada laidotuvių apeigoms galėjo vadovauti ne tik kunigas, bet ir pripažintas bendruomenės narys. Iš muziejininko Antano Seibučio straipsnio sužinojome, kad dailininkas Petras Rauduvė 1933 metais iš nuotraukos nutapė Jurgio Jakubonio (1846–1914) ir žmonos Kotrynos Jakubonienės (1862–1947), kuri buvo gyva, portretus. Juos išsaugojo ir muziejui 2004–2005 metais padovanojo Jurgio Jakubonio anūkai Leonardas Tuomenas ir Eugenija Lilija Tuomenaitė Šidagienė, kurie pasidalino ir savo prisiminimais apie Eglynės vienkiemyje gyvenusius senelius. Sužinome, kad Jurgis Jakubonis buvo raštingas žmogus, mokėjo lenkų ir rusų kalbas, dažnai buvo renkamas prisiekusiuoju į teismus. Jis buvo aistringas medžiotojas, todėl grafas Tiškevičius pasamdė jį prižiūrėti dvaro mišką, leido išsirinkti gyvenamąją vietą Biržų girioje, davė 24 ha žemės. J. Jakubonis gimė Garsabiržės kaime (Biržų r. sav.), tačiau 1886 metais jis jau gyveno Eglynės vienkiemyje, sukūrė šeimą, augino penkis vaikus.
Evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius teigia, kad muziejaus rinkinyje saugoma rankraštinė knyga yra evangelikų reformatų religinis paveldas. Iki II pasaulinio karo pabaigos ir sovietmečiu evangelikų reformatų kunigai laidodavo tik žymius, bažnyčiai nusipelniusius žmones, o kaimuose juos laidodavo kunigo padėjėjai iš „pasauliečių parapijonių“, kuriuos vadino šventėjais, o tarmiškai „švintiejs“. Jie laikydavo ir sekmadienio pamaldas atskirose parapijos vietose. Panašiai kaip evangelikai liuteronai, kurie organizuodavo surinkimus-namų pamaldas, o jiems vadovavo Dievo žodžio sakytojai.
Manome, kad Biržų girios vienkiemyje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gyvenęs miško prižiūrėtojas-žvalgas Jurgis Jakubonis buvo evangelikų reformatų kunigo padėjėjas-šventėjas, parašęs religinius pamokslus, paremtus senojo testamento, evangelijų, giesmių tekstais, citatomis, kuriuos skaitydavo per laidotuves, sekmadienio pamaldas. Rankraštinė knyga yra vertingas evangelikų reformatų religinės praktikos pavyzdys. Jurgis Jakubonis mirė 1914 metais. Palaidotas Pakapės kaimo (Biržų r. sav.) kapinėse.
Nuoširdžiai dėkojame Biržų krašto muziejui „Sėla“ už leidimą paskelbti J. Jakubonio portretą, muziejininkei Snieguolei Kubiliūtei už suteiktą informaciją apie Jakubonių šeimą, Leonardo Tuomeno prisiminimų knygos ištraukas ir kunigui Raimondui Stankevičiui už supažindinimą su evangelikų reformatų laidojimo tradicija.
Parengė vyresnioji muziejininkė dr. Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
Literatūra:
Antanas Seibutis. Nežinomi dailininko Petro Rauduvės paveikslai. Lietuvos muziejai. 2004. Nr.4.
Leonardas Tuomenas. Dienoraščiai. Vilnius, 2012