Kepurinis vėjo malūnas iš buvusio Ilgižių (Raseinių r. sav.) dvaro turėjo tapti reklaminiu Lietuvos etnografijos muziejaus akcentu, matytis nuo autostrados. Planuota jį pastatyti ūkiniuose įvažiavimo į muziejų vartuose. Atvykstantys automobiliais lankytojai būtų pravažiavę pro cokolinį aukštą. Malūną kelti ir taip jį panaudoti siūlė šviesios atminties muziejininkas, molinologijos ekspertas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, kurio 80-metį šiemet būtume minėję.

Manoma, jog malūnas pastatytas XIX a. pabaigoje ir priklausė dvarininkui Vladislovui Chlevinskiui. 1908 m. patį Ilgižių dvarą su visais jam priklausančiais pastatais, miškais (130 dešimtinių) ir kitu turtu, taip pat žemės sklypą su neveikiančiu malūnu paveldėjo Vladislovo sūnus Mykolas. 1921 m. jis malūną pardavė. Savininkai keitėsi, o sovietmečiu malūnas jau nebeveikė.

1969 m. muziejininkai ekspedicijoje tyrė malūnininko sodybą. Užfiksuota, jog medinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai gan nedideli, pastatyti 1890 m., dvarą valdant Chlevinskiams. Jie įtalpinti mažoje erdvėje, sklype prie kelio. Gyvenamasis namas ištęsto kvadrato plano, su dviem įėjimais (priestatėliais). Erdvė suskaidyta į mažas patalpas; kai kurios skirtos malūnininko klientams. Pasiūlyta namą perkelti į muziejų, nes toks statinio tipas labai retai sutinkamas. 1989 m. buvo atlikti ir malūno apmatavimo brėžiniai, parengtas perkėlimo projektas, fotofiksacija.

1992 m. Ilgižių vėjo malūnas įrašytas į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tačiau netrukus buvo pradėti ardyti pamatai, audra nuplėšė sienų lenteles. 1994 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte pažymėta, jog malūnas 80 procentų susidėvėjęs, bet mechanizmų būklė gera ir tais pačiais metais jis perduotas LEM.

Deja, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, muziejininkai pastato perkelti nespėjo. Apie 2002 m. malūnas buvo nugriautas. 2006 m. iš jo buvusio statvolio padarytas kryžius – paminklas malūnui. Ant jo užrašyta ir greičiausiai spėjamos veikimo datos: „Nuo 1847 m. maliau – 1953? / maliau / 2006-6-3 / šventuoju / tapau“.

Parengė Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė

Naudoti šaltiniai ir literatūra:

Pokalbis su dr. Eligijum Juvencijum Morkūnu. 20014-09-12. Saugoma I. Levickaitės archyve.

Raseinių raj. Ilgižių apyl. Ilgižių km. Malūnininko namas (ir malūnas). LEM architektūros skyriaus archyvas. Neapskaityta byla.

Ilgižių vėjo malūnas. Apmatavimai. LEM biblioteka-archyvas. LBM 844.

Ilgižių vėjo malūnas. Projektas originalas. LEM biblioteka-archyvas. LBM 843.

Ilgižių vėjo malūnas. Raseinių r. fotofiksacija. LEM biblioteka-archyvas. LBM 848.

Raseinių kraštas. Sud. Pocius Antanas ir Juozas Girdzijauskas. Kaunas: Naujasis lankas, 2008.