Juostos lietuvių tekstilėje užima ypatingą vietą, teikia daug informacijos apie lietuvių grožio pajautimą, tradicijas, papročius. Jų paskirtis – daugiafunkcinė. Juosta lietuvį lydėjo nuo pat užgimimo per visą gyvenimą: juostomis surišdavo suvystytus kūdikius, ant juostų pakabindavo lopšį. Juostomis nuleisdavo karstą į kapo duobę, palydėję mirusįjį paskutinėn kelionėn.
Ypač plačiai juostos buvo naudojamos vestuvių apeigose. Jaunamartė, važiuodama į vyro namus, juostomis aprišdavo pakelės kryžius ir didžiuosius medžius. Nuvykusi į vyro namus, dėdavo po juostą ant duonkepės krosnies, slenksčio, šulinio rentinio ar svirties, kad vanduo švarus būtų ir šulinys neišsektų. Per vestuves juostomis apdovanodavo visus vestuvininkus, neišskirdavo ir vaikų, o šie už dovanas pasižadėdavo stropiai ganyti marčios karves. Juostas gaudavo dovanų varduvininkai, kalėdojantys ar jaunavedžius tuokiantys kunigai, jas įduodavo atsidėkodami už darbus ar paslaugas.
Ši juosta austa XX a. pr. rinktine technika. Metmenys iš lino ir vilnos, ataudai lininiai. Juostą sudaro pasikartojantis rombo (dar tam tikruose regionuose šis raštas buvo vadinamas „akute“, „varnos akute”) ir kryželio raštas, išrinktas iš spalvotų vilnonių metmenų siūlų. Juostą audė ją muziejui suteikusios Marcelės Ališauskienės močiutė Agota Naudžiukė. Ji austa Kirsnakaviznos kaime, Suvalkijoje, Marijampolės rajone.
Ši juosta, saugoma Lietuvos etnografijos muziejuje, skirta surišti suvystytą kūdikį. Simboliška, nes advento metu visi laukiame, kol mūsų širdyse užgims VILTIS, TIKĖJIMAS, DŽIAUGSMAS IR RAMYBĖ.
Parengė vyr. muziejininkė Daiva Zubrienė
Naudoti šaltiniai:
Dalia Bernotaitė-Beliauskienė
http://tamosaiciugalerijazidinys.lt/2021/05/26/proteviu-zenklai-tradicineje-tekstileje-juostos/