Kuriant parodas ir ekspozicijas, muziejaus darbuotojams tenka apžiūrėti šimtus, o kartais net kelis tūkstančius rinkiniuose saugomų eksponatų. Tai yra būtinas darbas norint sukurti kokybišką ir lankytojo akiai patrauklią muziejaus erdvę. Apžiūrų metu pavyksta rasti tikrų lobių ir įdomybių. Dažnai nustebina saugomų daiktų gausa, kuri priklausė įvairioms XIX a. – XX a. istorinėms asmenybės. Akį patraukė gražus lagaminas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė gan kontraversiškai, istorikų tarpe įvairiapusiškai vertinamai asmenybei – rašytojui, vertėjui, spaudos darbuotojui, diplomatui Karoliui Račkauskui-Vairui.
Šio lagamino savininkas labai įdomi ir platesnių tyrimų verta asmenybė. K. Račkauskas gimė Žemaitijoje, Šiaudinės kaime 1882 m. Jaunystėje mokėsi kunigų seminarijoje, vėliau kardinaliai pakeitė pažiūras ir tapo socialistu, persikėlė gyventi į JAV, Niujorką. Išeivijoje dirbo redaktoriumi lietuviškoje spaudoje, rašė knygas. Bėgant laikui tapo tautiškesnių pažiūrų, prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo fondų, rėmė lietuvius visuomenininkus. Tarpukario Lietuvos valstybėje įsiliejo į diplomatinę veiklą, dirbo konsulu, vėliau, dėl teisinių problemų, grįžo prie spaudos, tapo vienu iš produktyviausių vertėjų šalyje. Po 1940 m. okupacijos K. Račkauskas sutiko bendradarbiauti su Sovietų Sąjungos valdžia ir dirbo kultūros sektoriuje iki pat savo mirties 1970 m.
Kaip K. Račkausko lagaminas pateko į muziejų? Jis pirktas 1979 m. sausį iš Kaune, Donelaičio gatvėje gyvenusios N. K. Račkauskienės. Kartu su lagaminu pirkti ir kiti daiktai priklausę K. Račkauskui: piniginė, siuviniais puoštas maišelis nosinėms, apie 1927 m. Paryžiuje pirkta Romo „bonka“. Įdomu tai, kad buvo nurodyti kelioninio lagamino naudojimo metai ir vietos. K. Račkauskas jį naudojo 1923–1928 m. dirbdamas Lietuvos atstovybėje Londone, vėlesniais metais konsulate Pietų Afrikoje.
Lagaminas tikrai gražus ir kokybiškas, perkant turėjo būti brangus. Jis yra odinis, su žalvariniais užsegimais ir užraktu. Esant dideliam kelioniniam bagažui viršutinė lagamino dalis išsiplečia, taip atsiranda daugiau vietos daiktams. Originali odinė rankena vienoje pusėje nutrūkusi, o vietoj jos padaryta valstietiško stiliaus, iš virvės susukta rankenėlė. Ant lagamino šono yra išlikusių tarpukarį menančių lipdukų. Tai yra ypač populiarus to laikotarpio reiškinys, pas dažną keliautoją ant bagažo galėjai pamatyti besipuikuojančius geležinkelių, viešbučių, garlaivių ar kelionių agentūrų lipdukus.
Parengė vyresnysis muziejininkas Ramūnas Bučas
