Ar lengvai eksponatai patenka į muziejų? Muziejininkas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas iš garsiojo tėvo Stanislovo (Algirdas Mykolas Dobrovolskis) įgijo vertybę, dėl kurios derėjosi net 13 metų. Šis ypatingas daiktas – tai drožinėta lazda krivūlė iš Užupio kaimo su 1892 m. data ir raidėmis.
Krivūlė – senojo Lietuvos kaimo bendruomenės valdžios ženklas ir žinios perdavimo priemonė. Jai naudota kreiva gumbuota šaka, šaknis ar kamienas. Kartais iš anksto parinktas dar augantis kadagys, beržas, ąžuolas ar lazdynas būdavo išlankstomas ir paliekamas kiek paaugti, tada nupjaunamas ir apkarpomas. XIX a. krivūlė daryta ir iš tiesios lazdos, ją išdrožinėjant kaimo atpažinimo ženklais.
Taip krivūlę savo atsiminimuose apie gimtąjį Tupikų (Šakių r. sav.) kaimą aprašė vyskupas Justinas Staugaitis (1866–1943): „Kadangi mes gyvenome vidury kaimo ir mano tėvas mokėjo rašyti, vadinasi, galėjo paskaityti vyresnybių atsiunčiamus raštus, tai kaimas ilgus metus jį verste versdavo būti šaltyšium. Pas mus todėl ir būdavo daromos vyrijos (visų kaimo ūkininkų susirinkimas mokesčiams dėti ar šiaip kokiais bendrais reikalais pasitarti).
Vyrijos dieną ar prieš ją iš vakaro per kaimą būdavo leidžiama krivūlė. Buvo tai kreiva, stora lazda, kurią mes nunešdavome pas artimiausią kaimyną, įsakydami, kuriuo reikalu ir kada ūkininkai pas šaltyšių privalo sueiti. Tas turi krivūlę nešti pas kitą ir t. t. Kad mūs kaimas didelis, tai mes leisdavome dvi krivuli į dvi kaimo pusi. Paskutinis krivūlę grąžindavo šaltyšiui. Kai daugiau žmonių pradėjo mokėti rašyti, paskaityti, tai krivūlės vietoje mano tėvas pasiųsdavo kortelę, įspraustą į perskeltą rykštę. Mat žodžiais perduodama žinia dažnai būdavo iškraipoma, todėl geriau, kai šaltyšius savo paliepimą kaimui paleidžia raštu. Kai krivūlės liovėsi būti vartojamos, tai jų visas rinkinys dar ilgai, būdavo; mėtosi pas mus grinčios palėpėse. Gaila, kad tos lazdos dingo: kai kurios jų būtų gana įdomios“.
Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė
Naudota literatūra
Komandiruotės į Kėdainių rajoną ataskaita. 1984 m. Parengė dr. E. J. Morkūnas. LEM archyvas.
Justinas Staugaitis. Mano atsiminimai. Vilnius, 2006, p. 31–32
Lietuvos etnografijos enciklopedinis žodynas. Vilnius, 2015, p. 140.
Iliustracija
Krivūlė. Rimgaudo Žaltausko fotografija.
