Lietuvos etnografijos muziejuje saugoma lietuviška katalikų maldaknygė rudais, odiniais viršeliais, atspausdinta Rommo spaustuvėje Vilniuje 1866 metais – „Cенасъ аукса алторюсъ арба суринкимасъ иваирю малдунъ иръ гђсмю девабаймингамъ каталикуй“ („Senas auksa altorius arba surinkimas įvairių maldų ir giesmių dievobaimingam katalikui“). Maldaknygės pirmame puslapyje rusų kalba parašyta, kad šią knygą Valdinių pradžios mokyklų direktorius dovanoja Rumšiškių valdinės pradžios mokyklos mokiniui Semionui Michailovskiui už gerą elgesį ir pasiekimus moksle 1868 metais balandžio 16 dieną. Mokyklos antspaudas ir Rumšiškių valdinės pradžios mokyklos mokytojo parašas.
Lietuviškos knygos rusiškais rašmenimis pradėtos spausdinti po 1863 metų sukilimo paskelbus lietuviškos spaudos draudimą, siekiant pakeisti lotyniškąją abėcėlę rusiškąja graždanka – kirilicos abėcėlės atmaina, surusinti kraštą. Buvo steigiamos rusiškos pradinės mokyklos, kuriose buvo mokoma rusų kalba iš rusiškų vadovėlių, platinamos mokiniams tikybinio turinio knygos rusiškais rašmenimis. Spaudos draudimo pradžioje net Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, nenorėdamas konfliktuoti su carine valdžia, 1865 m. liepos 8 d.pasirašė leidimą spausdinti šią maldaknygę. Tačiau vėliau jis įvairiais būdais kliudė įsigalėti rusų kalbai bažnyčioje, kvietė neskaityti rusiškais rašmenimis atspausdintų maldaknygių.
Lietuvišką maldaknygę „Senas auksa altorius arba surinkimas įvairių maldų ir giesmių dievobaimingam katalikui“ 1848 metais atspausdino A. Dvarčiaus spaustuvė Vilniuje. Maldaknygę parengė Varnių kunigų seminarijos profesoriai Tadas Juzumas (1810-1851) ir Jeronimas Kiprijonas Račkaukas (1825-1889), kurie siekė, kad klierikai mokėtų ir pamaldose naudotų lietuvių kalbą. Maldaknygė „Senas auksa altorius“ buvo labai populiari, gausiai iliustruota grafikos piešiniais, išleista daugiau kaip 33 kartus.
Spaudos draudimo metais rusiškais rašmenimis buvo išleistos 58 knygos, tačiau kova dėl lietuviškos spaudos niekada nenutrūko: kaimuose buvo steigiamos slaptos lietuviškos mokyklos, knygnešiai slapta gabeno ir platino lietuviškas knygas. Galiausiai, 1904 metais caro valdžia panaikino lietuviškos spaudos draudimą.
Parengė vyresnioji muziejininkė dr. Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
Naudota literatūra:
„Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“. Muziejus ir kolekcininkas-7. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018.