Ši Eksponato byla skirta legendiniam S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Muziejaus miestelio pradžios mokyklos raštinėje ant sienos pakabintas nedidelis medinis paveikslėlis, kuriame pavaizduotas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną į Lietuvą. Paveikslėlio, kuris įgytas Viliošių k., Akmenės r. 1975 metais iš Stasės Švažaitės metrikoje parašyta, kad jį išdrožė piemenukas. Kitoje paveikslėlio pusėje ir jo autoriaus parašas: „J. Švažas, 1935“.
Paveikslėlyje prie lentutės su rėmeliais pritvirtintos medinės bareljefinės figūrėlės vaizduoja lėktuvą skrendantį per Atlanto vandenyną, kurio vienoje pusėje stovi Laisvės statula, kitoje – Vilniaus Gedimino pilis. Kiek aukščiau pritvirtintos bareljefinės lakūnų portretų figūrėlės. Paveikslėlis nuspalvintas balta ir juoda spalvomis. Drožyba, realistiškai pavaizduoti lakūnų portretai atskleidžia, kad tai talentingo vaiko, jau įgudusia ranka išdrožtas paveikslėlis. Pagalvojome, gal šį paveikslėlį vaikystėje išdrožė žinomas lietuvių dailininkas tapytojas Jonas Švažas (1925–1976) ir nusprendėme išsiaiškinti.
Apie J. Švažo gyvenimo ir kūrybos kelią radome žinių dailėtyrininkės Irenos Kostkevičiūtės straipsnyje. Dailininkas gimė geležinkelio darbininko šeimoje Urvikių kaime, Mažeikių rajone. Jo vaikystė kartu su seserimi ir broliu prabėgo mažame tėvų namelyje prie geležinkelio, kurį supo graži gamta, tačiau piemenauti jam neteko. Didžiausias tėvų noras buvo visus savo vaikus išleisti į mokslą. Jonas Švažas 1932-37 metais lankė gretimo Dargių kaimo pradinę mokyklą, tačiau ją baigė Mažeikiuose, kai tėvai persikėlė gyventi prie geležinkelio arčiau Mažeikių. I. Kostkevičiūtė rašo, kad dailininko meniniai gabumai išryškėjo mokykloje. Jam patiko piešti, ypač žmonių portretus, tapyti akvarele. Būdami paaugliai kartu su broliu kaip tikri dailininkai buvo įsirengę „studiją“ bulvių rūsyje ir net rengė savo darbų parodėles. Vėliau, mokydamasis Mažeikių gimnazijoje J. Švažas dalyvavo dailininko Č. Kontrimo suburtame M. K. Čiurlionio vardo meno būrelyje, kur jo gabumai piešimui dar labiau atsiskleidė. Tačiau dailėtyrininkės straipsnyje neužsiminta apie jo ankstyvuosius meninės drožybos darbus.
Galvodami, kad apie tai gali žinoti dailininko šeima, nusprendėme parašyti laišką, nusiųsti paveikslėlio nuotrauką dailininko sūnui ornitologui Sauliui Švažui. Atsakymą gavome labai greitai. S. Švažas patvirtino, kad J. Švažas jaunystėje mėgo drožinėti, kad namuose iki šiol saugomos jo išdrožtos figūrėlės ir kelios medinės dėžutės. Jo nuomone, paveikslėlio autorystę patvirtina parašas, kuris yra toks pat, kokiu dailininkas savo kūrinius pasirašinėjo visą gyvenimą.
Paveikslėlio autorystę patvirtino ir bendramokslis, kuriam paskambino J. Švažo žmona, tekstilininkė Marija Švažienė. Jis prisiminė, kad J. Švažo paveikslėlis „apie didvyrius“ mokykloje buvo išrinktas geriausiu. Tad J. Švažas paveikslėlį „Darius ir Girėnas“ išdrožė būdamas 10-ies metų, mokydamasis Mažeikiuose pradinėje mokykloje.
Stasė Švažaitė, iš kurios paveikslėlis buvo įgytas, anot S. Švažo, buvo dailininko tėvo giminaitė ir gyveno netoli jo tėvų namų. Tačiau po karo jų šeima išsikėlė į kitą rajoną ir ryšiai nutrūko. Dabar jau nesužinosime, kaip šis paveikslėlis atiteko giminaitei.
Džiaugiamės, kad mūsų muziejuje saugomas žymaus lietuvių dailininko Jono Švažo vaikystės laikų drožinys, kuriuo jis būdamas mokinys pagerbė legendinių lakūnų žygdarbį.
Parengė Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
Literatūra
I. Koskevičiūtė: Jonas Švažas. Tapyba. Vilnius: Šiuolaikinio meno centras, 1995 m.
