Žmonės nuo senų laikų įvairiais būdais kovodavo su musėmis. Tam naudojo musgaudžius, lipnų popierių, mušeklius ir net nuodingus grybus.
Musgaudis – stiklinis indas musėms gaudyti. Ant trijų kojelių, apskritu dugnu, su anga musėms įlįsti. Dugne yra platus užlenkimas, į kurį pripildavo saldinto vandens, išrūgų. Kaklelis siauras, anga užkemšama šlifuoto stiklo kamšteliu. Kartą įlindusios musės išlįsti jau nebegalėdavo. Lietuvos etnografijos muziejaus rinkiniuose saugomas musgaudis naudotas Gervėnų kaime (Lazdijų r. sav.).
Keli būdai, kaip seniau naikindavo muses:
„Musių vasarą privisdavo. Joms padėliodavo iškeptus ir piene pavilgytus grybus musmirius. Užtaisydavo tručiznos. Gaudydavo rėčiu šitokiu būdu. Rėčio vidų ištepa rūgusiu pienu, prie kurio musės gerai kimba. Kai pritupia daug musių, šeimininkė prisėlinusi vikriai uždengia prijuoste, muses sukrato į maišo dugną, maišą užsuka ir vėl padeda rėtį su maišu, kad pririnktų musių. Musių uždengimą ir sukratymą į maišą pakartoja kelis kartus. Paskui maišo galą su musėmis muša į tvorą. Užmuštas muses iškrečia lauk“.
„Tą grybą vadiname musmiriu dėl to, kad pienu, kame juos mirkino, dvasindavo muses. Šitą priemonę pakeitė limpamasis popierius. Dabar pieno nedaug; trūksta ir klijų limpamojo popierio dirbimui, todėl vėl reikėtų musmirių musėms naikinti. Reikia aukštiniką grybą padėjus ant skardos gabalo pastatyti ant ugnies. Po 2-3 minučių jau bus išsisunkę užtektinai sulčių, kurios susitvenkia grybo įduboje apie stiebą. Paskui grybas reikia padėti slėsnioje lėkštėje, nulaužti stiebą ir sultysna įberti mažumėlį cukraus. Lėkštę reikia statyti tokioje vietoje, kame neprieina vaikai arba naminiai gyvuliai. Virtuvėje geriausia statyti lėkštę tuo laiku, kada neverdama“.
„Naują namą pastatė priešais seną per mažą atstumą ir senam name padarė tvartą, todėl musėms buvo rojus. Musių būdavo juodi debesys, kai pabaidydavai. Tėvelis paimdavo molinį uzboną be dugno (seną, sudaužytą) ištepdavo jo vidines sienas rūgpieniu, o ten, kur nėra dugno, uždėdavo maišą ir palikdavo ant slenkščio prieš saulę. Musės lindo į uzboną, aplipdavo visą vidų, tuo pačiu ir gilyn prieidavo. Tada subaido visas į maišą ir daužo į sieną ar tvorą“.
Musgaudį galite pamatyti naujoje LEM parodoje „(Ne)švaros istorijos“, kuri eksponuojama gyvenamajame prekybiniame name iš Žeimelio, pirmame aukšte.
Parengė Renata Banienė ir Inga Levickaitė
Šaltiniai ir literatūra
Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė „Anais laikais“. 1966 m., LEM biblioteka-archyvas.
„Musių naikinimas musmiriais“. // Dabartis, 1918 m. rugsėjo 9 d.
„Apie kovą su musėmis Zarasų rajono kaime“. Užrašė Renata Banienė. 2026 m. birželio 1 d.
