Ši palaidinukė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip gana dailus rankų darbo mezginys. Tačiau tai tikrai nėra tiesiog paprastas drabužis. Ji megzta virbalais tremtyje, Jakutijoje, Bykovo kyšulyje (Bykov Mys), Rusijoje, buvusioje tremtinių gyvenvietėje 1942–1946 m. laikotarpiu. Ją mezgė Stefa Sasnauskienė iš žvejybos tinklams naudotų siūlų. Drabužis skirtas jos vaikams. Patys vaikai ruošė siūlus ardydami tinklus žiemos metu prie spingsulės. Žiema – tai poliarinė naktis. Už sienų dažnai 40−50 laipsnių šalčio ir siaučia pūga. Spingsulė degdavo įmerkus siūlą į žuvies taukus, bet ji degdavo su suodžiais, jurtoje.
Tremties istorijos į šią vietą aprašytos knygoje „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija. 1941 m.“, tinklalapyje „Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas sovietų sąjungoje“.
Apie kyšulį buvusi tremtinė Marijona Joana Jakaitytė-Kupliauskienė prisiminė: „Bykov Mys kyšulys yra ledo luitas, jis driekiasi nuo žemyno, apneštas žemėmis nuo 20 cm iki 50 cm storio. Tai yra žemių, žolių, šaknų ir samanų raizginys.
Lietuvos tremtiniai iš Altajaus krašto Bykovą pasiekė 1942 m. rugpjūčio 15 d. (kiti 25–28 d. atplukdyti iš Tiksio). Tuo pat metu daug tremtinių buvo išlaipinta ir pietinėje Bykovo pusiasalio dalyje – Muostacho kyšulyje. Iš viso į Bykovą atplukdyta apie 600 tremtinių iš Lietuvos (apie 110 iš jų Lietuvos žydai). Tarp tremtinių buvo 11 kriminalinės ir pasienio policijos pareigūnų, 4 karininkai, daugiau nei 30 mokytojų. Tremtyje Bykove atsidūrė 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus sūnus, žymus tarpukario Lietuvos agronomas, politinis veikėjas, diplomatas Kazimieras Narutavičius su šeima. Bykove su mama Fania Perelštein (1895–1943) gyveno būsimas vaikų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas ir vadovas Germanas Perelšteinas.
(Iš)Gyvenimas Bykov Mys‘e buvo neįtikėtinai sunkus. Apie savo šeimos išlaipinimą Bykove Aldona Trečiokaitė-Gedvilienė prisiminė: „Tai buvo 1942 m. rugpjūčio pabaiga, pavakarys. Pradėjo snigti. Laukas. Baisus vėjas. Pakrantėje truputis plytų, lentų ir tuščių statinių silkei. Mama pavertė ant šono dvi statines, į vieną įkišo brolį, į kitą mane, o pati apsisupusi škurliais, susiėmusi galvą balsu verkė. Mudviem buvo labai baisu, bet nei vienas neaimanavom, tik išsigandę žiūrėjom į mamytę ir ją raminom. Taip praėjo pirmoji naktis Bykov Myse.“
Tokiomis sąlygomis gyvenę ir išgyvenę žmonės neprarado vilties, gebėjimų, grožio pojūčio ir neįtikėtino kūrybingumo.
Ši palaidinukė liudija Lietuvos žmonių stiprybę, tikėjimą, kad gyvenimą, kas bebūtų, jie gali kurti patys.
Parengė vyresnioji muziejininkė Daiva Zubrienė
Naudoti šaltiniai:
Visuotinė Lietuvių enciklopedija
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Tinklalapio „Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas sovietų sąjungoje“ informacija