Per vestuves du šampano stiklus, papuoštus mirtų šakelėmis, pastatydavo ten, kur jaunieji sėdėdavo.
Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams – birželio 30 d. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubiliejinę sukaktį išskirtinėje šventėje, o pagrindinis šventės akcentas – Mažosios Lietuvos Vabalų kaimo pelkininkų sodybos ekspozicijos atidarymas.
Ruošdamiesi atverti Vabalų sodybos ekspoziciją, muziejaus rinkiniuose ieškojome daiktų, menančių Klaipėdos krašto žmonių gyvenimus.
1993 metais Lietuvos etnografijos muziejaus muziejininkė Janina Samulionytė įgijo 3 taures. Trumpa jų išlikimo istorija.
Taurės priklausė ūkininkų šeimai, gyvenusiai Petrelių k., Šilutės r. Jie turėjo apie 27 ha žemės. Muziejinių vertybių pateikėjos tėvas buvo stalius, dirbo gerus ąžuolinius baldus. Pateikėja, gimusi 1920 m., buvo puiki šeimininkė. Gaminti mokėsi iš vokiškų kulinarijos knygų. Ji kalbėjo lietuviškai, vokiškai ir likimas privertė išmokti rusiškai… 1949 m. buvo ištremta į Sibirą.
Šeimos daiktus, tarp jų ir į muziejaus rinkinius patekusias taures, išsaugojo giminaičiai. Jos storasienės (talpa 200 ml), ant vienos kojelės. Buvo naudojamos geriant alų, girą, sultis ir alkoholinius gėrimus.
Klaipėdos krašte taurės buvo vadinamos „stiklu“, vokiškai „glass“. XIX a. pabaigoje per vestuves jauniesiems skirtas taures puošdavo rūtomis. Klaipėdos krašte XX a. pradžioje rūtas kaip darželių puošmeną ir skaistumo simbolį vestuvių apeigose pakeitė mirtos (Myrtus communis L.)[1], tad ir jaunųjų „stiklus“ šiame krašte puošdavo mirtos šakelėmis.
Parengė: Janina Samulionytė ir Milda Šemeklytė
[1] Žumbakienė, Gražina. Senieji Lietuvos gėlių darželiai. Kvapnūs, puošnūs, gydantys. Kaunas: 2016, p. 123.