Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugomas televizijos imtuvas „Rekord“ (LBM 51066). Tokie televizoriai nuo 1956 m. buvo gaminami SSSR: Aleksandrovo radijo gamykloje, Voroneže, gamykloje „Elektrosignal“ ir Baku. Imtuvas – 16 lempų, nespalvotas. Skirtas priimti 5 televizijos kanalus. Įtaisytas į medinę dėžę. Matmenys – 48,5 x 42,5 x 52,5 cm. Ekrano įstrižainė – 28 x 21 cm. Televizorius svėrė 24 kg. Tarptautinėje parodoje Briuselyje modelis buvo apdovanotas didžiuoju aukso medaliu.
Šį Aleksandrove gamintą televizijos imtuvą „Rekord“ kėdainiškis Marijonas Morkūnas įsigijo 1957 m. Rygoje. Jis buvo vienas pirmųjų Kėdainių mieste, turėjęs savo televizorių. Vilniaus telecentras neseniai buvo pradėjęs bandomųjų laidų transliaciją. Kėdainiuose televizijos signalas veikė silpnai, trūko žinių, kaip pasirinkti anteną. Iš pradžių vaizdas buvo priimtas kambarine antena, iškelta ant 12 m aukščio stovo. Kaip pasakojo vyriausiasis muziejininkas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, „Apsidžiaugėme, kuomet tarp eilučių pasirodė legendinės diktorės Gražinos Bigelytės veidas“.
Televizorius Kėdainiuose buvo naujovė, todėl atsirado daug norinčių pamatyti, kaip jis veikia. Dažniausiai į Morkūnų namus ateidavo mokiniai. Tuomet iš plytų ir lentų buvo padaromi suolai ir nedideliame kambaryje tilpdavo visa klasė. „Vėliau prie geležinkelio pervažos kažkas taip pat nusipirko televizorių, bet ten už programos pažiūrėjimą imdavo pinigus“.
Televizijos žiūrėjimas buvo populiari laisvalaikio praleidimo pramoga. Žiūrėti transliuojamų filmų, spektaklių, koncertų susirinkdavo ir giminės, ir kaimynai. Televizorius užtiesdavo staltiesėlėmis, servetėlėmis, saugodavo nuo tiesioginių saulės spindulių.
Televizijos imtuvas „Rekord“ 2011 m. buvo eksponuotas parodoje „Mūsų jaunystės technika“.
O gal ir Jūsų namuose stovėjo toks pat televizorius?
Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė-Vaškevičienė