Muziejaus kalėdinių žaislų rinkinyje saugomi tradiciniai šiaudinukai, tik jie suverti ne iš šiaudinių, o iš baltų plastikinių vamzdelių. Lietuvos kaime Kalėdų eglutė plačiau paplito XX a. trečiajame dešimtmetyje, tada ją papuošdavo įvairiais namų darbo žaislais, taip pat ir šiaudinukais. Šiaudinukai eglutei buvo tarsi maži šiaudiniai sodai, kuriuos kaimo žmonės kabindavo virš stalo per vestuves, kalendorines šventes. Baltus, plastikinius šiaudinukus iš viešnagės Čikagoje į Lietuvą parvežė ir muziejui perdavė šviesaus atminimo etnologas Juozas Kudirka (1939–2007). XX a. 8-ame dešimtmetyje juos suvarstė jo teta Konstancija Kudirkaitė Leipienė (1903–1987), pasitraukusi iš Lietuvos po Antrojo pasaulinio karo. J. Kudirka pasakojo, kad teta gimė Skriaudžių kaime (Prienų r.). Jos tėvelis buvo puodžius, o ji mokykloje mokėsi tik dvejus metus. Gyvendama Skriaudžiuose, K. Leipienė buvo žinoma kaip labai gera audėja ir juostų pynėja.
Tradiciniai šiaudinukai Kalėdų eglutei iš baltų plastikinių vamzdelių tuo metu tarp Čikagos lietuvių buvo labai populiarūs. Juos mokėjo suverti dauguma lietuvių, o kiti galėdavo nusipirkti kalėdinėse mugėse. K. Leipienė buvo viena iš daugelio, kuri prieš Kalėdas ant siūlo varstydavo daugiakampes geometrines figūrėles iš kokteiliams gerti skirtų plastikinių vamzdelių. Baltais šiaudinukais ji papuošdavo ne tik savo eglutę, bet ir parduodavo kalėdinėje mugėje, kur jie kainuodavo po 5 dolerius.
Leipienės rinkinyje – penkiasdešimt devynios pakabinamos daugiakampės geometrinės ir erdvinės formos figūrėlės. Jos vaizduoja žvaigždę, saulę, gėlės žiedą, varpelį, pakabutį, krepšelį. Kai kurios figūrėlės padarytos iš kelių skirtingos formos daugiakampių, papuoštos vėriniais, gėlės žiedu, suvarstytais iš mažų, sukarpytų vamzdelių. Girlianda Kalėdų eglutei apjuosti suverta iš įvairios formos plastikinių figūrėlių.
Leipienės suvertiems šiaudinukams būdinga konstrukcijos ir geometrinių formų įvairovė, todėl tai buvo įgudusi ir labai kūrybinga rišėja.
Pirmą kartą Amerikoje lietuviška eglutė tradiciniais šiaudinukais buvo papuošta Čikagoje 1942 metais Mokslo ir pramonės muziejuje. Kalėdų eglutę papuošti lietuviškais žaislais pasiūlė Lietuvos konsulo Čikagoje žmona Juzefa Daužvardienė (1904–1990), kuri buvo teisininkė, diplomatė, įvairių Amerikos lietuvių organizacijų narė. Jos šeima ir surišo pirmuosius šimtus šiaudinukų iš baltų, popierinių vamzdelių. Tradiciją puošti eglutę tradiciniais šiaudinukais daug metų tęsė Amerikos lietuvių skautų organizacijos narės, lietuvės vienuolės, kurios įvairiuose Amerikos miestuose organizavo šiaudinukų vėrimo mokymus vaikams ir suaugusiems. Tuomet kaip patvaresni buvo pasirinkti balti, plastikiniai gėrimo vamzdeliai, kurie naudojami iki šių dienų. Lietuviškos Kalėdų eglutės puošimo tradiciją nuo 1966 metų puoselėja ir tęsia Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje. Muziejaus rūpesčiu kiekvienais metais baltais šiaudinukais papuošiamas Čikagos Midvėjaus oro uostas, iš kurio į Niujorką, ruošdamiesi skrydžiui į Lietuvą, 1933 metais skrido lakūnai Darius ir Girėnas. Muziejus daug metų organizuoja šiaudinukų rišimo mokymus, konkursus ir parodas, kuriuose jau dalyvavo tūkstančiai žmonių. Amerikoje gyva tradicija nacionaliniais įvairių tautų žaislais papuošti Kalėdų eglutę, stovinčią prie Baltųjų rūmų Vašingtone. Lietuviai šiai eglutei visada suveria baltus, plastikinius šiaudinukus.
Amerikos lietuvių atgaivinta tradicija puošti Kalėdų eglutę tradiciniais šiaudinukais prisidėjo prie Lietuvos vardo, jos tradicijų ir kultūros sklaidos.
Parengė dr. Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
