Buvo sakoma, kad jei moteris nori amžinai likti jauna, ji turi žiūrėti į save Venecijos stiklo veidrodyje. Bet reikia žiūrėti tik į jį ir į jokį kitą… Toks įspūdingo grožio, augaliniais ornamentais bei punktavimo technika (dekoruojama iškalant stikle plaktuku įvairaus tankumo ir gilumo taškelius) puoštas veidrodis saugomas ir Lietuvos etnografijos muziejaus rinkiniuose, yra viena iš išskirtinių vertybių.
Veidrodis priklausė teisininkui, Šiaulių miesto notarui, Lietuvos Respublikos IV Seimo nariui Vladui Kaveckui (1889–1941), gimusiam Paalančio kaime (Plungės r. sav.). Jis 1941 m. birželio 25 d. sovietų okupacinės valdžios buvo represuotas, nuteistas mirties bausme ir žiauriai nukankintas Rainių miškelyje netoli Telšių. Palaidojimo vieta nežinoma.
Veidrodis pagamintas XIX a. pirmojoje pusėje, atvežtas iš Sankt Peterburgo. Šio miesto universitete Vl. Kaveckas mokėsi teisės, kurį laiką gyveno. Antrojo pasaulinio karo metais buvo užkastas po žeme ir taip išsaugotas. Jį įgijo muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis. Pateikėja, 1974 m. perdavusi veidrodį muziejui, teigė, jog nulūžusiame apatinės dalies papuošime buvo užrašyta data „1817“.
Veidrodį galite pamatyti ir jo kerus išbandyti apsilankę parodoje „Prarasto laiko beieškant: atsiminimai iš Lietuvos dvarų“. Ji eksponuojama muziejaus Aristavėlės dvare. Kuratoriai Inga Levickaitė, Justas Rimavičius, dailininkė Lina Jonikė. Beje, Venecijos stiklo veidrodis lankytojams pristatomas pirmą kartą.
Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė