Šiandien, liepos 10 d., 16 val. muziejaus Aristavėlės dvare atidaroma savitos ir talentingos meninininkės, ilgametės kolegės ELENOS KNIŪKŠTAITĖS NAUJAUSIŲ TAPYBOS DARBŲ PARODA.
Iš Žemaitijos kilusi, beveik prieš 50 metų atvykusi gyventi ir dirbti į Rumšiškes, E. Kniūkštaitė čia pasiliko visam laikui. Šiandien didžiuojamės visuotiniu autorės pripažinimu, muziejuje sukaupta solidžia rinktinių menininkės darbų kolekcija, džiaugiamės iki šiol muziejuje surengtomis ryškiomis ir įsimintinomis jos parodomis. O ypač džiugu, kad muziejaus lankytojams Aristavėlės dvare galime pristatyti pačius naujausius, dar niekur neeksponuotus E. Kniūkštaitės kūrinius.
Naujausi kūriniai – lengvai atpažįstami pagal menininkės braižo išskirtinumą, bet ypač tapybiškai brandūs, spalviškai kondensuoti, magiškais apšvietimais žvilgsnį traukiantys didelių formatų peizažai. Metų laikų ir paros kaita, atspindžiai vandenyje ir tyla, kurios nesudrumščia ne tik pasakiškos būtybės, bet ir žemiški gyventojai – žąsiaganė, vaikai, avelės ar karvutė. Vaizdai dar labiau užburiantys: užsimiršęs stovi prieš paveikslą ir negali suprasti kur šių kūrinių paslaptis? Kaip tapytoja tarytum realistiniam vaizdui suteikia tiek dekoratyvumo, kaip „įkrauna“ jį paslaptimi? Tai ir yra didžioji E. Kniūkštaitės-tapytojos paslaptis. Mes jos nemokame įminti, bet per tiek metų bent jau muziejų po truputį pradėjome regėti Elenos akimis – ne kasdienišką ir buitišką, o pakylėtą virš kasdienybės, supoetintą, pasakišką ir mistišką. Ir tame matyme kiekvienas atrandame kažką tik sau – paslaptį, svajonę, o gal gyvenimo harmoniją, kurios taip trūksta?
Tapytoja E. Kniūkštaitė – tai nenuilstanti etninės kultūros puoselėtoja ir skleidėja, kurios kūriniuose savitai atsispindi ir atsiskleidžia jos kūrybą įkvėpusi etnografinė aplinka, vaizdingos Rumšiškių apylinkės. Menininkės kūrybos indėlis tradicinės kultūros puoselėjime ir skleidime yra savita ir originali mūsų muziejaus istorijos ir ekspozicijos interpretacija, atkreipianti ir patraukianti lankytojų dėmesį.
E. Kniūkštaitės tapybos pristatyti nereikia, galima tik priminti, jog tai autorė, kurios kūryba dar 1984 m. įtraukta į Pasaulinę naiviojo meno enciklopediją, grupinėse parodose jos tapyba eksponuota daugelyje pasaulio šalių, išskirtinės personalinės parodos surengtos 2010 m. Kauno paveikslų ir 2011 m. – Vilniaus paveikslų galerijose, išleisti du menininkės kūrybos albumai (2008 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir 2010 m. – „Eglės galerijos“), 2010 m. jai suteiktas „Įsimintiniausio Kauno menininko 2010“ vardas.
Ypatingi E. Kniūkštaitei buvo 2020 metai: nueitą kūrybinį kelią vainikavo jubiliejinė paroda, surengta Aristavėlės dvare, kurioje buvo pristatyti įvairių laikotarpių su muziejumi susiję tapybos darbai, sukurta televizijos laida, skirta menininkės asmenybei atskleisti – „Elenos Kniūkštaitės kūriniuose paveikslai virsta nutapytais pasakojimais“ (Ryto suktinis su Zita Kelmickaite) ir paskirta Lietuvos kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą. Šio apdovanojimo menininkė nusipelnė už ilgametį triūsą, dirbant restauratore muziejuje ir už daugybės metų kūrybinį darbą nuo 1974 m., kuomet ji kaip dailininkė debiutavo Respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje.
Po kūrybiškai itin įtemptų 2020 metų, menininkės parodinėje (bet ne kūrybinėje) veikloje buvo neilga pauzė. Tačiau tai buvo labai produktyvus kūrybinis laikotarpis, ruošiantis ateities parodoms, o jo rezultatus dabar ir matome. Nuoširdžiai džiaugiamės naujais Elenos kūriniais ir linkime autorei dar gausesnio kūrybinio derliaus!
2020 m. muziejus teturėjo tik 2 menininkės darbus, iš kurių vienas, „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, 2011 m. buvo specialiai nutapytas muziejaus miestelio bažnyčios didžiajam altoriui, o šiandien didžiuojasi sukaupęs puikią E. Kniūkštaitės rinktinių, kataloginių paveikslų, susijusių su muziejumi, kolekciją – jų turi net 27-is!
Parodą Aristavėlės dvare bus galima apžiūrėti iki spalio 1 d.
Parodos kuratorės Ina Dringelytė ir Neringa Norvaišaitė
Nuotraukos I. Dringelytės