Ekspedicijoje Beržoro kaime (Plungės r. sav.) 1991 m. rugpjūčio mėnesį nakvojome pas puikią pateikėją, žemaitę Juliją. Ji papasakojo savo sapną. Sapnuoja, kad mirė ir stovi ilgoje eilėje pas šventą Petrą. Stovėdama galvoja, ką gi blogo ji per savo gyvenimą padarė. Eilė labai greitai trumpėjo ir ji jau stovi priešais šventą Petrą. Jis ir klausia: „Ką gero padarei?“.
Atsisveikinant su iškeliavusiu žmogumi, svarbiausia prisiminti, ką gero jis nuveikė.
Sausio 20 dieną Anapilin iškeliavo ilgametė muziejaus darbuotoja Nijolė Jakuškienė (Jurkšaitytė).
Jakuškienė gimė Kėdainiuose, baigė Kauno politechnikos institutą (dabar – KTU) ir 1975 m. pradėjo dirbti muziejuje. Dirbo bibliotekos vedėja, moksline bendradarbe architektūros skyriuje, tyrinėjo Mažosios Lietuvos ir Dzūkijos mažąją architektūrą. Nuo 1986 m. iki 2011 m. ne tik vadovavo konservavimo-restauravimo skyriui, bet ir pati restauravo knygas, dokumentus bei kitus eksponatus iš popieriaus. Jos sutvarkyti eksponatai papildydavo muziejaus ekspozicijas, parodas. Domėjosi restauravimo naujovėmis, skatino kitus restauratorius tobulėti ir siekti restauratorių profesinės kvalifikacijos pripažinimo.
Nijolė užaugino tris vaikus – Povilą, Laimą ir Rūtą, septynis anūkus. Visi jie gyvena Lietuvoje ir dirba jos labui.
Muziejaus kolegos
