Sausio 6-oji yra Trijų Karalių šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis ir didžioji saulės sugrįžimo šventė. Šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių, o kaime sakydavo, kad diena jau pailgėjusi per gaidžio žingsnį. Nuo šios dienos ūkininkai pradėdavo ieškoti samdinių, nupuošiama eglutė.
O ar Jūs jau nupuošėte kalėdines eglutes savo namuose? Paskaitykite, kaip šį procesą ir Trijų karalių šventę prisimena pateikėjai:
„Iki dvylikės aglutas nurenka. Viskų ataduoda, kas paliko, vaikam. Mergiotam ne tik saldainius, bet ir popierėlius. Piernykų, kad atliko. Motuta sako: čia ir yra karalių dovanos. Aglutį tuoj ir sukūrina pščiuj.“ (Žaidekių k., Kupiškio r.)
„Aglutas nurenkam. Ne kiek ir būna užsilikį: koks obuoliukas, šiškos ar popierinis lenciūgas… Trys Karaliai atoja, eaglutas išėja.“ (Gindvilių k., Kupiškio r.)
„Pu Treju karalių baigias šventės, tarpušventės – tarpukalėdis. Nurėda eglutė, vaikam lionksm ta dien. Atiduodava jiems saldains, obels, pipirniks, nu aglutės jie būn daug skanesn. Tėvam nematunt, vaike pasmalyžaudava. Nu aglutės saldain išlup, suvalga, į vieto saldaine įvynioj duonos gabaliuko. Prakartėlė galem lunkyt ligi Grabnyčių, galem giedot i kalėdins giesms.“ (E. B., g. 1930 m. Šeduvoje, Radviliškio r.)
Kalėdinė eglutė. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.