Kovo 2-ąją, Pelenų dieną, prasideda gavėnia – krikščionių pasninko laikotarpis prieš Šv. Velykas, skirtas Kristaus kančiai ir mirčiai prisiminti.

Pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, bažnyčiose tikintiesiems galvos barstomos žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus, iš dulkės kilęs, į dulkę ir pavirsiąs. Gavėnios laikas – beveik septynių savaičių didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas kelyje į svarbiausią krikščionių šventę – šv. Velykas, kurios šįmet bus švenčiamos balandžio 17 dieną.

„Prasideda gavėnios septynios savaitės. Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasninkavo. Per visų gavėnių žmonės valgė saldį. Labai buvo gardus valgis su bulbėm. Pridaro pilnų džieškų – už savaitės jos nebūna. Tai daro kitų. Sekmadienį virdavo daug baravykų vieton mėsos. Grybus kaip išverda, skystimų nusunkia, o baravykus smulkiai sukapoja, prideda svogūnų, pipirų ir aliejun iškepa. Antras patiekalas – blynus kepdavo. Aguonas maldavom terłėn. O kaip buvo skanu ir sveika! Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis – kopūstai su baravykais. Virti du patiekalai. Bulbienį košį verda. Prigrūda pieston aguonų, tas aguonas sudedam košėn, gerai išmaišom. Tokia [košė] vadinasi grūdzielius. Labai buvo skani. O dár valgėm su saldi. Saldė buvo pasaldyta. Nu ir kaip buvo skanu! Nepratom, kų ir gavėnia. Tik buvo baisu pamislyc toj gavėnia. Trečiadienis, penktadienis ir šeštadienis žirnius virdavom su bulbėm, vadinom prėskas. Tan prėskan dėdavom visokių prieskonių: svogūnų, pipirų, lapelių. O žmonės tadu visi eidavo žuviauc, žuvių gaudyc. Kaip parneša daug žuvių, tas žuvis nuskuta, išskrodžia, an kopūsto lapo sudeda, pasūdo, išmaišo, pečiun prikūrytan padžauna. Nereikia sudegyc. Tos žuvės išdžiūvį būna trapios. Kaip verda bulbių bulbienį, visadu tų žuvių patruškina, deda tan buljonan. Nu kokis buvo gardumas nesvietiškas! Dar ir dabar rašydamas sailį ryju, kaip tī buvo skanu!

Nu ir taip mes šitų gavėnių šventėm garbingai. Kiekvieną dieną vakarais giedojome šventas giesmes – Kristaus kančias“.

Petro Zalansko (1900–1980) prisiminimai apie gavėnios  pasninką iš rinktinės „Čiulba ulba sakalas“

Parengė edukatorė Danutė Blaževičienė