Ar žinote, kaip gyveno Aukštaitijos žmonės? Kviečiame patirti gyvąją istoriją Salų etnografiniame kaime (Linkmenų seniūnija, Ignalinos r.) – Lietuvos etnografijos muziejaus Aukštaitijos sodyboje. Šis muziejaus padalinys pristato tradicinę Aukštaitijos architektūrą, buitį ir gyvenimo būdą.
Visą liepą kviečiame į keturis savaitgalius, kupinus pažinimo ir kūrybos. Liepos 3–5, 10–12, 17–19 ir 24–26 dienomis atversime duris į praeitį: supažindinsime su senaisiais amatais ir rankdarbiais, o svarbiausia – visa tai galėsite išbandyti patys!
Liepos 3–5 d. (12:00–18:00 val.)
PAŽINTIS SU ŽOLYNAIS IR VANTŲ RIŠIMO DIRBTUVĖS
Kviečiame į potyriminę edukacinę kelionę „Lietuvis sodietis gamtos prieglobstyje“. Nuo seno lietuviai mokėjo buityje ir ūkinėje veikloje panaudoti tai, ką randa gamtoje. Kalbėsime apie lietuvio gyvenimą kaimo vietovėje, susipažinsime su etnografine sodyba, jos autentika ir aplinka. Ieškosime ir tyrinėsime aplink augančius medžius bei žolynus ir mokysimės juos pritaikyti kasdienybėje.
Praktinėje dalyje virsime žolelių arbatą, prie laužo kursime pievų gėlių puokštes ir rišime vantas, kurios dar ilgai džiugins namuose. Norintieji gali atsivežti lašinukų ar dešrelių ir juos išsikepti ant laužo ir papietauti gamtos apsuptyje prie ežero.
Jei atvyks užkietėję mažieji žvejai – kartu gaminsime tradicinę meškerę ir mėginsime sugauti žuvį. Iš ko ji bus pagaminta? Atvykite ir sužinokite!
Liepos 10–12 dienomis, 12:00–18:00 val.
ŠIAUDINIŲ SODŲ RIŠIMO DIRBTUVĖS
Antrąjį liepos savaitgalį kviesime į sodų rišimo pradžiamokslį. Kalbėsime apie rugių auginimą, pjovimą ir šiaudelių paruošimą vėrimui.
Skambant švelniems kanklių garsams mokysimės suverti reketuką ar nedidelį sodelį. Kalbėsimės apie sodų rišimo tradicijas ir reikšmę mūsų papročiuose.
Primename, kad šiaudinių sodų rišimo tradicija oficialiai įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Supynę sodelį galėsime padainuoti pritariant kanklėms – juk 2026 m. paskelbti Kanklių metais.
Liepos 17–19 dienomis, 12:00–18:00 val.
DIRBTUVĖS IŠ MEDŽIO ŽIEVĖS, NENDRIŲ ŠVYLIŲ. TINKLŲ NĖRIMAS. „ŠEIMININKAVIMAS“
Vasarą gamta dovanoja gausybę medžiagų kūrybai – nendres, vikšrius, medžių žievę, žoles. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir noro kurti. Kviesime pasižvalgyti kas auga apink mus.
Edukatorė Daiva pakvies kartu atrasti tvarius kūrybos būdus, pasitelkiant tai, ką randame gamtoje. Dirbtuvėse kursime iš gamtos medžiagų ir prisiminsime tradicinius jų panaudojimo būdus.
Taip pat bus pristatomi tinklų nėrimo ir verpimo amatai. Šie darbai atspindi prie ežerų gyvenusių bendruomenių kasdienybę. Tinklų nėrimas neatsiejamas nuo žvejybos tradicijų, o verpimas ilgus šimtmečius lydėjo kiekvieną kaimo moterį. Iš kanapių, linų ir vilnos verpti siūlai virsdavo drabužiais, staltiesėmis ir rankšluosčiais.
Liepos 24–26 d. (12:00–18:00 val.)
DEGUTO VARYMO PASLAPTYS
„Šaukštas deguto statinę medaus pagadina“ – šią patarlę turbūt esame girdėję daugelis. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kaip iš tikrųjų gaminamas degutas? Kuo jis buvo naudingas senajam kaimui, kur ir kam naudotas, koks jo kvapas?
Šios edukacijos metu Salų kaime atgis dar vienas tradicinis amatas – deguto varymas. Dalyvių lauks pasakojimai, eksponatų pristatymas, kūrybinės užduotys ir galimybė iš arti stebėti visą procesą.
Teorinėje dalyje sužinosite:
- kas yra degutas ir kaip jis išgaunamas;
- kada ir kodėl žmonės pradėjo jį naudoti;
- kokią reikšmę degutas turėjo buityje, amatuose, gydyme ir papročiuose;
- susipažinsite su su šiuo amatu susijusiais eksponatais.
Praktinėje dalyje:
- iš arčiau pažinsite beržo tošį – pagrindinę deguto žaliavą;
- stebėsite deguto varymo procesą ir jame dalyvausite;
- minsime mįsles ir leisime laiką prie laužo;
- pamatysite, kaip surenkamas ir į mažus indelius supilstomas tikras degutas.
Kodėl verta atvykti į edukacijas?
Salų etnografinis kaimas – tai ne tik architektūrinis paveldas, bet ir gyvas bei atviras kultūros pažinimo laukas, kviečiantis sugrįžti į praeitį ir prisiminti, ką reiškia rankomis kurti kasdienybę.
Įėjimas laisvas. Laukiame Jūsų Salų etnografiniame kaime!