Šiemet Lietuvos etnografijos muziejus mini ekspozicijų atidarymo lankytojams 50-metį. 1973 m. darbas virte virė – perkeliami, statomi pastatai, formuojamos sodybos, tveriamos tvoros, rengiamos vidaus ekspozicijos. Muziejaus teritorijoje jau stovėjo virš 50 pastatų. Nebuvo laiko įamžinti kiekvieną statomą pastatą ar jo statybos etapus. Tuo įdomesni ir vertingesni yra muziejaus rinkiniuose saugomi negatyvai, kuriuose užfiksuotas muziejaus vaizdas 1973 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais. Sodybos dar nebuvo vadinamos mums įprastais pavadinimais – Rudaminos, Daujėnų ar Obelinės, buvo nurodomas sektorius ir ūkio pajėgumas.
Ši paroda ves tradiciniu maršrutu, kuris siūlomas lankytojams – dzūkų vienkieminė sodyba, aukštaičių vienkiemis, kalvė-garinė, milo vėlykla, suvalkiečių ir trys žemaitiškos sodybos, į kurias daugiausia trobesių buvo atkelta iš Kretingos rajono.
Tai puiki proga prisiminti, kaip muziejus augo, keitėsi, gražėjo.
Virtualią parodą galite pažiūrėti čia
Parengė vyresn. muziejininkė Sigita Žukauskaitė