Gruodžio pradžioje dažnai pasninga, pašąla, naktys tampa šviesesnės – mėnesiena blizga tūkstančiuose ledo kristaliukų! Todėl gruodžio 4 d. lydi toks priežodis: „Šv. Barbora naktį pravaro“. Tradiciniame kalendoriuje ši diena skirta avelių ir ožkų globai – Šv. Barbora esanti jų dangiškoji globėja.
Šią dieną moterims nevalia ką nors daryti su avies vilna: negalima austi vilnonių skarų, užtiesalų, vynioti siūlų, mesti vilnonių verpalų, megzti pirštinių ar megztinių. Tvirtai tikėta, kad šių draudimų nepaisant, kalėdinio kirpimo vilnos būsią nedaug, o ir ta pati prasta – susivėlusi, šiurkšti. Ir žiemą avys dėl to nedaug ėriukų teatsivesiančios. O kalėdinis avių kirpimas apskritai laikytas geriausiu – žiemai avelės užsiaugina tankų ir šiltą povilnį.⠀
Šv. Barbora užjaučia ir meilės išsiilgusias: merginos gali pamatyti savo likimo skirtąjį, jeigu šios dienos vakare suvalgys bandelę, iškeptą iš šaukšto miltų, šaukšto vandens, šaukšto druskos. Sūru? Būsimasis per sapną tikrai atneš vandens kaušelį troškuliui numalšinti!
⠀