2024 m. lapkričio 13–14 dienomis Lenkijoje, Krzysztofo Kluko vardo žemės ūkio muziejuje (Cechanovicas), vyko tarptautinė konferencija „Molis kaimo architektūroje ir statyboje“. Tarpdisciplininis susitikimas subūrė mokslininkus ir praktikus, muziejininkus ir molio statybos entuziastus. Molis – nepelnytai pamiršta medžiaga šimtmečiais plačiai naudota statybose ir dėl daugybės privalumų ne mažiau aktuali šiandien.
Molio statyba Lietuvoje išpopuliarėjo XIX a. II p. dvarų sodybose (kai ėmė trūkti medienos). Antra statybų banga kilo XX a. I p. kaimams skirstantis į vienkiemius. Tarpukariu išleista daug rekomendacinių leidinių skirtų molio statybai. Lenkijoje 1950–1960 m. netgi buvo sukurti molio statybos standartai. Deja, su vėlesne statybos modernizacija ir standartizacija, molio statyba ilgam dingo iš apyvartos, ji laikyta perdėm archajiška, nepažangia ir neperspektyvia.
Po daugelio metų užmaršties šiandien iš naujo atrandame galimybes kurti nedegto molio gaminius. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad medžiagos efektyvumas, tradicinių technologijų ir modernių sprendimų derinys leidžia kurti inovatyvius, ekologiškus ir energetiškai efektyvius pastatus. Pastatai iš molio pasižymi puikia šilumos izoliacija ir akumuliacija, tai leidžia išlaikyti tinkamą patalpų temperatūrą ištisus metus. Be to, molis reguliuoja oro drėgmę, todėl interjeras tampa malonus ir sveikas gyventi. Statyba iš molio yra ekonomiška, nes žaliava yra pigi ir gana lengvai išgaunama. Molio plastiškumas leidžia kurti modernias ir patrauklias architektūrines formas. Dėl to, molio pastatai tampa ne tik draugiški aplinkai, bet ir gražūs bei funkcionalūs. Tai ne tik praeities, bet ir ateities statybos medžiaga.
Muziejuje nuo seno suplanuota atkurti molinius pastatus aukštaičių gatviniame kaime, dvaro sodyboje. Muziejus – puiki erdvė supažindinti su visa molio statybos istorija, statybos technikų įvairove, pademonstruoti plačias molio galimybes, padrąsinti kūrybai bei eksperimentams, kitaip sakant – patikrinti praeitį ir „pasimatuoti“ ateitį.