Miestelis su bažnyčia, turgumi, krautuvėmis buvo labai svarbus lietuvio gyvenime. Tai – traukos centras aplinkinių kaimų gyventojams, tarpininkas tarp dvaro ir miesto. Koks šurmuliavimas per didžiuosius turgus! Kiek malonių susitikimų per atlaidus! Kiek viliojančių krautuvių ir krautuvėlių, į kurias pardavėjai (daugiausia žydai) tiesiog už rankovės traukia… O karčiamos, kur aplaistomos sutartys, kur ilsisi keliauninkai ir, žinoma, jų arkliai…
Muziejaus miestelis atspindi tipinį Lietuvos miestelį – jame stovintys pastatai atrinkti iš visų etnografinių regionų, išskyrus Mažąją Lietuvą. Miesteliui suteiktas Rumškių vardas – toks pavadinimas parinktas senųjų Rumšiškių, nuskendusių Kauno marių dugne, gyventojų garbei, kurie šnekamojoje kalboje savo miestelį vadino Rumškėmis.
Rumškių miestelį sudaro tipiška, akmenimis grįsta (brukavota) turgaus aikštė su Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia, varpine, karčiama, ūkio bei visuomeniniais pastatais, gyvenamaisiais-prekybiniais namais. Viduryje stovi paminklas šv. Florijonui – gelbėtojui nuo gaisro – bei šulinys su pompa.
Muziejaus centre įsikūrusiame miestelyje galima aplankyti tarpukario laikotarpio ekspozicijas – pradžios mokyklą ir mokytojo butą, valsčiaus valdybą, paštą, žydo butą, užsukti į valstybinę degtinės parduotuvę arba monopolį, apžiūrėti prekes geležies, manufaktūros krautuvėse. Prie aikštės įsikūrę ir kai kurie amatininkai – galima pamatyti siuvyklą, audyklą, kurioje audžiama žakardo audimo staklėmis, batsiuvio ir rimoriaus (pakinktininko) dirbtuves. Urmininko name veikia senovinių svarstyklių ir saiko matų ekspozicija bei biliardinė. Šiek tiek tolėliau nuo aikštės esančiame ūkiniame pastate iš Žiežmarių įrengta įdomi inžinerinio paveldo ekspozicija.