Lietuvos etnografijos muziejaus archyve saugoma virš 11 tūkstančių piešinių, kuriuos ekspedicijose nupiešė Dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) studentai. Dalis jų vėliau tapo garsiais menininkais, architektais. Objektus piešiniams parinkdavo muziejininkai. Labai svarbu, jog buvo užrašoma išsami metrika bei nurodomi matmenys.
Archyve sukaupti ir 122 vienos žymiausių Lietuvos menininkių, originaliosios XX a. grafikės Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006) piešiniai: 63 žemės ūkio padargai, 22 namų apyvokos reikmenys, 15 liaudies architektūros objektų, 12 audinių, 10 baldų. Jie nupiešti 1973–1974 m. Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Utenos rajonuose. Tikėtina, kad tai yra vieninteliai etnografiniai dailininkės piešiniai.
Parodoje eksponuojami 52 darbai. Jie išsiskiria tikslumu, kruopščiai atlikti, ne veltui E. Kairiūkštytė vadinta linijos meistre. Tai lyg spalvotos fotografijos, pagal kurias būtų įmanoma pagaminti nupiešto rakando kopiją.
Kairiūkštytė 1977 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 m. dalyvavo jungtinėse ir individualiose parodose Lietuvoje bei užsienyje. Po dailininkės mirties parodos surengtos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alantoje. 2024 m. jos kūriniai kartu su kitų lietuvių dailininkų darbais eksponuoti Pompidou meno centre Paryžiuje.
Menininkės kūrybą menotyrininkai priskiria Lietuvos grafikos klasikai.
Parodos kuratorės Inga Levickaitė, Sigita Žukauskaitė
Dailininkė Daiva Zubrienė
Technikas Jonas Kandratavičius
Už E. Kairiūkštytės fotografiją dėkojame jos palikimo saugotojai Reginai Noreikaitei-Norvaišienei.
Nuo liepos 1 d. paroda eksponuojama muziejaus miestelio Pušaloto name.
