Gervė raistan, lydeka nerštan, o Jūs – mūsų kieman!
Jau vasario 10 d. 12:00 val. sulėkit visi Rumšiškių kryptim į Lietuvos etnografijos muziejų, kur kvatosim, trepsėsim ir klegėdami pavasarį kviesim! Visko priruošim, prikepsim – Jums liks tik gervės pieno atsinešti.
Užgavėnėmis prasideda naujasis Lietuvos etnografijos muziejaus 2024 metų renginių sezonas.
Kodėl gervėmis sulėkti kviečiame?
Grįžtantys iš šiltųjų kraštų paukščiai – vienas svarbiausių pavasarėjimo požymių. Užgavėnių papročiai – žmogaus pastangos pagreitinti žiemos išėjimą ir pavasario atėjimą. Užgavėnių tradicijoje: gervė būtinas persirengėlių vaikštynių personažas.
Kaip tradiciniu būdu persirengti gerve?
Užgavėnių dalyvis apsirengdavo išvirkščiais kailiniais, į kurią rankovę įsikišdavo lenktą lazdą, prie lazdos galo pritaisydavo iš dviejų balanų burokų rasalu nudažytą snapą. Tas snapas tampant virvelę galėdavo ir pliaukštelėti – „gervė“ kalendavo.
Plačiau apie gervę
Gervė – vienas iš senoviškiausių Užgavėnių personažų. Ji simbolizuoja pavasarį, nes tai paukštis keliauninkas, sugrįžtantis anksti pavasarį. Dėl įsidėmėtinų tuoktuvių (gervių šokis) gerves, pirmiausiai graikai ir romėnai laikė meilės ir gyvenimo džiaugsmo simboliu.
Per Užgavėnes seniau „gervės“ užsukdavo į kiekvieną kaimo trobą, kur gyvendavo netekėjusios merginos, ir prašydavo riešutų. Jei kuri mergina neduodavo, tai „gervės“ puldavo ją „kapoti“, o palydovai vyrai sugriebdavo ir ištepliodavo suodžiais ar anglimi – tai ženklas, kad ir kitais metais per Užgavėnes bus neištekėjusi. O šiaip gervės linkėdavo mylimojo ir vestuvių. Ir dabar per Užgavėnes populiarūs vestuvininkų-įsimylėjėlių kaukės, vestuviniai šokiai, senbernių ir senmergių užkabinėjimai. Kaip rašė garsusis mitologijos tyrinėtojas Norbertas Vėlius „ryškus erotinis pradas tiek Užgavėnių persirengėlių kostiumuose, tiek veiksmuose ir dialoguose, lydimas nesiliaujančio juoko, turėjo aiškią maginę paskirtį – sustiprinti, skatinti vaisingumą, išbudinti žemės ir visų gyvų padarų vegetacines jėgas”. Taigi, vos ne Valentinalija. Tik tautine forma su bendražmogišku turiniu.
Taigi, ta „Gervė“ – ar ne bernelis, gal jau senbernis, Sidaras ar bet kokiu kitu vardu šaukiamas, dėl drąsos pasislėpęs po Užgavėnių personažu, o gal atvirkščiai – drąsuolis-šmaikštuolis, siekiąs išsiaiškinti tam tikrus jį dominančius dalykus apie apylinkių mergeles, gal net suvilioti savo „grakštumu“ ar kitonišku šaunumu, o gal jau kurią nusižiūrėjęs, bet nedrįstantis prisipažinti… Subtilios žvalgytuvės-pažintuvės?
