Nuo liepos 3 d. iki rugsėjo 2 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio Plungės name bus eksponuojama Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės delmonų rekonstrukcijų paroda – „Mažosios Lietuvos delmonai“. Tai 20-ies delmonų kolekcija – bendras mamos ir dukters darbas, atliktas siekiant kiek įmanoma tiksliau atkurti muziejuose saugomų delmonų pirminę išvaizdą. Delmõnas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Mažosios Lietuvos delmonai Matulionių šeimoje atsirado prieš keturis dešimtmečius, kai 1978 m. Irena Česnauskienė savo studentei dukrai Elenai išsiuvinėjo pirmąjį delmoną. Kryželiu siuvinėtas krepšelis buvo ryšimas ,,Vorusnės“ ansamblyje su Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu. E. Matulionienė lietuvininkių delmonais susidomėjo po dešimtmečio, Klaipėdos fakultetuose (dabartiniame universitete) pradėjo dėstyti tautodailės kursą. E. Matulionienės ir jos studentų sukurtų delmonų parodos nuo 1992 m. porą dešimtmečių buvo eksponuojamos mieste, Respublikoje ir užsienyje. Stebėdama mamos kūrybinę veiklą, meile tradicinei tekstilei užsidegė ir Elenos jauniausioji dukra Ieva. Įvaldžiusi riešinių mezgimo ir juostų audimo technikas, susidomėjo delmonų siuvinėjimu. Labiausiai patiko siuvinėti orginalų kopijas. Jos pirmoji delmono kopija išsiuvinėta 2001 m. Atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti istorinę vertę išlaikančių delmonų kolekciją. Pirmasis kolekcijos delmonas pasiūtas 2015 m. rudenį.⠀
Gaminant muziejines kopijas buvo siekiama kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą. Muziejuose saugomi eksponatai per laiką nubluko, nudilo, ištrupėjo. Kolekcijoje pristatomi delmonai yra gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais. Delmonus siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką.
Krepšeliuose gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Daugiausiai delmonų dekoruoti gėlių žiedais, puokštėmis, šakelėmis. Žaismingai atrodo stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Dėmesį patraukia ir išskirtiniai arfos, karūnos simboliai. Keliuose eksponatuose išsiuvinėti palinkėjimai vokiečių k.: “Zum Andenken” (atminimui) ir “Aus Liebe” (iš meilės). Visi rekonstruoti delmonai yra kilę iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimų. Daugiausia eksponatų yra iš Klaipėdos r. sav. Priekulės sen. Svencelės (Sveñcelė) kaimo – 5 vnt. ir Šilutės r. sav. Šyšos k. Šyškrantės gyvenvietės – 2 vnt. Originalai saugomi trijuose Lietuvos muziejuose: Vilniuje (LNM), Klaipėdoje (MLIM), Šilutėje (ŠM). Ankstyviausias ekspozicijos delmonas yra iš Šilutės muziejaus, pagamintas XIX a. vid., Rusnėje. Vėlyviausias yra iš Klaipėdos r., Derceklių k. (dabar „Dituvos“ sodai), pasiūtas 1935 m., saugomas MLIM. Delmonai buvo rišami ties juosmeniu, dažniausiai šimtarašte juostele. Jos buvo įveriamos į kilpeles arba prisiuvamos prie delmono viršutinio krašto. Prisiūtos juostelės išliko kartu su delmonais. Kolekcijoje eksponuojama ir 10 atkurtų juostelių.
Delmonai siuvinėti I. Matulionytės, remiantis dr. E. Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi. Delmonų gaivinimas, prasidėjęs 1978 m. išsiuvinėta kišenėle, per parodas ir tautinį kostiumą plito po regioną ir išaugo iki mokslinių tyrimų. 2018 m. tautinio kostiumo ekspertė dr. E. Matulionienė Klaipėdos universitete apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida’’. Šis darbas vainikavo 30-ies metų puoselėtą delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicijos sklaidą.
Paroda ,,Mažosios Lietuvos delmonai“ yra Klaipėdos etnokultūros centro projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ dalis, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.