Parodoje eksponuojami atspaudai iš privačios Mareko Skubišo (Marek Skubisz, Lenkija) kolekcijos ir Lietuvos etnografijos muziejuje saugomi virvių vijimo įrankiai bei prietaisai.
Atspauduose vaizduojamas virvių vijimas – medžiagos, įrankiai, mašinos, dirbtuvės, virvių gaminiai. Galima palyginti prancūzų, anglų ar italų virvių gamybos darbus ir technologiją. Verta atkreipti dėmesį į virvių vijimo takus po atviru dangumi ir virvių dirbtuves – mūrinius, daugiau nei 300 m ilgio pastatus Rošforte, Tulone ir Breste Prancūzijoje bei virvių vijimo salę Venecijos arsenale. Stebina urvų panaudojimas virvių gamybai Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Atspaudai – XVI–XX amžiaus knygų iliustracijos – pristato įvairias technikas: medžio ir vario raižinius, ofortą, akvatintą, litografiją. Kai kurie iš jų buvo atspausdinti ant rankų darbo popieriaus, kartais su vandens ženklais.
M. Skubišo parengta paroda „Virvių vijimas grafikoje“ 2024 m. eksponuota Druskų kasybos muziejuje Krokuvoje.
Lietuvos etnografijos muziejuje saugoma virš 200 skirtingų įrankių ir prietaisų virvėms vyti. Paprasti, kiekviename ūkyje naudoti kabliukai, dar vadinti kabekliais, kibekliais, kobiniais. Jais nuvydavo ploną virvelę. Ir sudėtingesni, retesni prietaisai, vadinti agregatais, matarais, suktuvais, vytuvais, kuriais iš sluoksnų susukdavo norimo storio virves.
Virvės šniūrai vytos iš kanapių pluošto, rečiau – iš linų. Iš geriausio pluošto vijo apynasrius, pavadžius, vadeles, viržius. o iš blogesnio – pančius, virves kam nors pakabinti ar surišti. Virves vijo bei suko tik vyrai: šeimininkai, bernai ir piemenys. Piemuo privalėjo mokėti vyti botagus, o bernas bei jaunas valstietis – sukti pančius. Nemokėti vyti pančio vyrui buvo gėda. Jeigu norėdavo neigiamai atsiliepti apie vaikiną, sakydavo: „Jis nemoka nė pančio nusukti!“.
Iš virvių darytos sėtuvių ir doklų ąsos, kibirų pasaitai, apyvarai autams apvynioti, avint kojenas, nagines, vyžas, kilpos paukščiams bei kiškiams gaudyti, botagai. Jos naudotos lopšiui, sūpuoklėms, degutinei po vežimu, mėsai, lašiniams pakabinti, gyvuliams prie ėdžių, naščių kabliams, varpo šerdžiai pririšti, kamantams, dalgio lanketo galams surišti, maišams užrišti. Iš jų ausdavo pakinktus, megzdavo tinklus, jomis išpindavo lovų ir lopšių dugnus. Ir karstą į duobę virvėmis įleisdavo.
Parodos atidarymas – gegužės 1 d. 15:00 val. muziejaus miestelio Šaukėnų klebonijos svirne. Bus unikali galimybė ne tik pamatyti, bet ir pabandyti nuvyti virvę. Paroda bus eksponuojama iki spalio 15 d.
Parodos organizatorius:
Lietuvos etnografijos muziejus
Parodos partneriai:
Lunula Marek Skubisz, Muzeum Žup Krakowskich Wieliczce.
