Visuotinį paso naudojimą įvedė vokiečių administracinė valdžia, užėmusi Suvalkų, Kauno, beveik visą Vilniaus, Gardino ir Kuršo gubernijų teritorijas. Šis kraštas vokiečių buvo vadinamas Oberostu (das Land Ober-Ost). 1915 m. gruodžio 26 d. Vokietijos Rytų fronto kariuomenės vyriausiasis vadas įsakė visoms „gubernijų valdyboms priverstinai įvesti pasportus“. Netrukus gyventojams pradėti išdavinėti asmens dokumentai su įrašais dvejomis kalbomis: pirmoji buvo vokiečių, antroji – priklausomai nuo gyventojo tautybės, galėjo būti lietuvių, jidiš, rusų ir kt. Tad pirmasis lietuviškas pasas neabejotinai buvo išduotas 1916-ųjų sausį. Nuotraukos buvo atspausdinamos ir sukarpomos į 11 x 3,5 cm formato korteles. Jas įklijuodavo į pasus, kurie buvo spausdinami ant storo melsvo paprasto popieriaus, be vandens ženklų.
Suverenumą atkūrusioje Lietuvos Respublikoje vokiečių okupaciniai (ir ankstesni carinės rusų valdžios) pasai nustojo galioti 1922 m. kovo 31 d. 1919–1922 m. periodu turėti asmens dokumentai buvo keičiami į nepriklausomos Lietuvos Respublikos pasą. Prieš jį išduodant, buvo užpildomos vidaus pasų kortelės, kuriose nurodyta asmens pavardė, vardas, gyvenamoji vieta, gimimo metai (arba amžius), gimimo vieta, asmens fizinės ypatybės, užsiėmimas, tautybė, tikėjimas, šeiminė padėtis, dokumentai, kuriais remiantis išduotas vidaus pasas, duomenys apie karo prievolės atlikimą ir dalyvavimą rinkimuose, dokumento savininko parašas ir nuotrauka. Kiekvienas asmuo, įgydamas vidaus pasą, privalėjo pasirašyti. Raštingumo stokoję, paso kortelėje turėjo įspausti dešinės rankos rodomojo piršto atspaudą.
1919 m. gruodžio 12 d. šalies prezidentas Antanas Smetona, Valstybės Tarybos pirmininkas Stasys Šilingas ir ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas patvirtino Pasų įstatus. Jais vadovautasi visą nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu kiekvienas 17 metų sulaukęs pilietis turėjo vidaus pasą. Valsčiuose asmens dokumentus išduodavo valsčiaus valdyba (viršaitis), miestuose – policijos valdyba, vėliau – savivaldybė. Pirmųjų Lietuvos pasų popierius buvo paprastas kartoninis, be vandens ženklų. Viršeliai buvo smėlio spalvos, su užrašu „Pasas“, jame iškiliąja spauda (linografija) atspaustas valstybės herbas – Vytis.
Alytaus kraštotyros muziejaus paroda „Pirma nuotrauka gyvenime. Arba lietuviškųjų pasų istorija“ eksponuojama Lietuvos etnografijos muziejaus miestelio Girkalnio name (Valsčiaus valdyboje), nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.
Autoriai:
Muziejaus istorikė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė
Parodos architektė – Vaidilutė Gailienė
