Ar jau laukiate žiemos? Norėtumėte baltų šv. Kalėdų? Greičiausiai dauguma tikrai svajoja apie snieguotas žiemos šventes! Piemenėliai taip pat norėjo kuo greičiau sulaukti sniego, tačiau dėl kitų priežasčių nei šiuolaikinis žmogus – jie norėjo, kad greičiau baigtųsi ganiava ir nebereikėtų šalti laukuose, galėtų patūnoti prie pečiaus, gauti šilto viralo ir atlygį už viso sezono darbus bei pradėti mokslo metus.
Paprastai gyvulius ganydavo iki Visų Šventų, bet jei neužsnigdavo, tekdavo ilgiau ganyti. Todėl piemenukai ir stengdavosi išprašyti balto sniego vesdami baltą ožį aplink baltą beržą. Senovėje ožio diena buvo triukšingos ritualinės rudens palydos.
Kai piemenėliai nusiskųsdavo rudens darganomis, būdavo galima išgirsti senus žmones sakant: „Prašykit ožio, kad greičiau žiema ateitų“ arba „Veskit ožį aplink beržą, kad išmelstų sniego“. Kaip atrodydavo balto ožio vedimas aplink beržą? Išrenkamas visų balčiausias ožys ir gražiai išpuošiamas (medžių šakelėmis, žolėmis, margais popieriais, skudurėliais). Už ragų užrišamas pavadis, nupintas iš karklo žievės ar eglės šaknų. Vyriausias piemuo vaidindavo kunigą – įsilipdavo į beržą ir sakydavo „pamokslą“. Savotiškai persižegnodavo ir tardavo: „Vardan šarkų. Čia nieks, čia grieks, čia visa pakūta“, „Vardan gišių abagišių, švinta linta lopatikš“, „Vardan varnų, pilvan šarkų, vardan kiškių lopatiškių kulan taukš“ arba „Dar dar darka, darže šarka, čia griekai, čia niekai, čia mano pakūta“. Tuomet išvardindavo visų piemenų vargus ir liepdavo ožiui kartu prašyti Dievą, kad greičiau ateitų žiema. Tai atlikus, kiti piemenys vesdavo ožį aplink beržą ir tuo tarpu piemuo „kunigas“ sakydavo: „Tu, ožy, baltaplauki, prašyk Pono Dievo, kad greičiau užsnigtų. Kada baltas sniegas užklos visus laukus, nebereikės mums vargšams piemenėliams vargelio vargti, laukuose šalti, lietaus kentėti – galėsime visi pailsėti, prie šilto pečiaus pasišildyti ir šiltos putros sočiai prisrėbti“.
Piemenys tol vaikydavo ožį, kol jis pradėdavo graudžiu balsu rėkti. Iš balso būdavo sprendžiama, ar greitai snigs. Buvo ir kitų ženklų, iš kurių spręsdavo apie artėjančią žiemą, pvz. jei ožio akys žvelgia į šiaurę – snigs, jei į pietus – dar nebus žiemos. Jei ašaroja – bus žiema, jei ne – dar teks ganyti. Jei ožys vedamas aplin beržą sukaista – bus žiema, jei nesukaista – dar nebus. Šeimininkės sužinojusos, kad piemenys vedė ožį aplink beržą, duodavo jiems baltą sūrį.
O ką daryti mums, jei taip pat svajojame apie baltą žiemą, bet neturime balto ožio? Kviečiame savo aprangoje įkomponuoti bent vieną baltą detalę – taip patikrinsime similinę (panašumo) magiją, kuria protėviai tikėjo.
Balys Buračas, Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai, 2018, p. 167-169
⠀