Šį ketvirtadienį, gegužės 16 d., 15 val. maloniai kviečiame į RESPUBLIKINĖS TAUTODAILININKŲ ETNOGRAFINIO NATIURMORTO PARODOS atidarymą muziejaus miestelio ugniagesių stoginėje.
Ši paroda – tai dar vienas, jau tradicinis, kasmetinis, bet kartu ir visiškai naujas Lietuvos etnografijos muziejaus ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) vaisingo bendradarbiavimo rezultatas.
Rengiant praėjusių metų parodą „Realistinis natiurmortas Aristavėlės dvare“, kuomet pagrindiniu kūrinių atrankos matu buvo pasirinkta eksponavimo idėja, jog kūriniai turėtų kuo organiškiau papildyti dvaro interjerą, į ją nepateko dalis natiurmortų, kurie stilistiškai ir tematiškai buvo svetimi dvaro aplinkai. Atrenkant darbus paaiškėjo, jog LTS tapytojų būryje yra daug puikių menininkų-natiurmortistų, kurių kūrybos įkvėpimo šaltinis yra su mūsų tautos istorija susijusios tradicijos, papročiai ir etninis savitumas, o jų kūriniuose itin dažnai vaizduojami šį savitumą atspindintys objektai: tautiniai audinių ir margučių raštai, šiaudiniai sodai, Užgavėnių kaukės, senieji žemdirbystės padargai ir amatininkų darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai ir tradiciniai valgiai, sakralinė medžio skulptūra ir senųjų darželių augalai. Taip kilo mintis muziejuje surengti visos Lietuvos tautodailininkų-natiurmortistų parodą, kurioje skirtingais stiliais atliktuose kūriniuose dominuotų etnografiniai elementai ir atsispindėtų mūsų širdžiai ir akiai miela senoji kaimo buitis.
Šių metų Etnografinio natiurmorto parodoje dalyvauja net 34 autoriai iš visos Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių LTS skyrių), parodai pateikę 48 natiurmortus, atliktus aliejumi, pastele, akvarele, tempera ir akrilu ant drobės, popieriaus, kartono ir medžio lentos.
Smagu matyti, kad po praėjusių metų parodos į naują parodą vėl sugrįžo būrys mums jau žinomų autorių: vilnietė Stanislava Baronienė, panevėžietės Jūra Butkevičiūtė ir Lidija Dailidėnienė, vilniečiai Gintarė Gudžiūnienė, Valentinas Yla, Vladimiras Jarmolo, panevėžietė Irena Jasiūnienė, mūsų rumšiškiečiai Elena Kniūkštaitė ir Modestas Malinauskas, uteniškė Jolita Levčenkienė, vilnietis Aleksandras Lysiukas, panevėžietės`Raimonda Narkevičienė ir Irma Pažimeckienė, biržietis Kęstutis Preidžius, Raimondas Šalaševičius iš Širvintų r., vilniečiai Anatolijus Ščiogolevas, Romantė Ušpalienė ir Gintarė Zakarauskaitė.
Labai džiaugiamės ir mums dar nematytų autorių būriu: Vilniaus LTS skyriaus nariais Arūnu Bėkšta, Viktorija Bitinaite Stankevičiene, Regina Daugnoriene, Angele Fišaraite Šakaliene, Stase Mardosiene, Danguole Martinaitiene, Rasa Pečiulevičiene, Olegu Riabčuk, Salomėja Rybokiene, Daiva Sasnauskiene, Giedre Švediene, Jurgita Tamuliene, Jolita Urboniene ir Vytautu Vaicekausku, kauniete Janina Petraitiene ir Šiaulių LTS skyriaus nare Indira Zebčiukiene, kurios tapyti natiurmortai mus įkvėpė suruošti šią Etnografinio natiurmorto parodą, o vienas jų papuošė parodos plakatą.
Parodos kuratorės – menotyrininkė Ina Dringelytė ir architektė Neringa Norvaišaitė nuoširdžiai dėkoja už puikų bendradarbiavimą ir didžiulę pagalbą organizuojant parodą LTS pirmininkui Jonui Rudzinskui ir projektų koordinatorei, leidybos atsakingajai redaktorei Gražinai Jurgaitienei, o taip pat visiems parodos autoriams, vėl nustebinusiems mus savo darbais, talentu ir originalumu.
Menotyrininkė Ina Dringelytė
RESPUBLIKINĖ TAUTODAILININKŲ ETNOGRAFINIO NATIURMORTO PARODA
Tautodailininkų bendruomenės statistinis žemėlapis rodo, kad tapytojų cechas joje yra skaitlingiausias. Šis bruožas nėra ypatingas ar būdingas tik šiuolaikiniam tradicinės kultūros raidos etapui. XX a. pradžioje socialinės, tautinio atgimimo ir ekonominės permainos atvėrė kelius naiviosios raiškos plėtrai. Todėl Lietuvos tautodailininkų sąjunga (toliau – LTS) savo veikloje pagrįstai skiria tapybos sričiai reikšmingą dėmesį. Tapybos kūrinių kolekcijos matomos bendrose įvairaus formato parodose, tapytojai noriai ir aktyviai pristato visuomenei savo autorines parodas, gebėdami ištrūkti iš kasdienio gyvenimo gniaužtų kūrėjai dalyvauja seminaruose, pleneruose.
Plėsdama kūrybinių galimybių erdvę, LTS inicijavo tęstinius, turinčius perspektyvą vyksmus – respublikines peizažų ir natiurmortų parodas. Turint tikslą skatinti ir motyvuoti tapytojus, organizuojami konkursai. Vienas labiausiai įtakojančių šiuolaikinės tautodailės tapybos raidą renginys – Adomo Varno vardo respublikinis tapybos konkursas Joniškyje, kuriame privaloma pateikti keturių paveikslų autorinę kolekciją.
Ši respublikinė Etnografinio natiurmorto paroda yra turiningo, daugiamečio tautodailininkų bendradarbiavimo su Lietuvos etnografijos muziejumi rezultatas. Žinodami, kaip aktyviai su Lietuva susipažįstantys užsieniečiai lankosi etnografinio muziejaus sodybose, interjeruose, tautodailininkai sumanė įnešti savo indėlį. Etnografinių natiurmortų rinkinys turėtų praturtinti eksponuojamos Lietuvos įvaizdį.
Parodos teminėje kolekcijoje apibrėžtos tik vaizduojamų objektų temos. Malonu stebėti, kaip kūrybingai autoriai reiškia savo asmeninius stilius, kaip nuosekliai suformuotas ar kryptingai vystomas autorinis braižas. Įdomu suprasti, kaip daiktų simbolinių reikšmių „tekstais“ žiūrovui perteikiamos tapytojų mintys apie etnokultūrą. Natiurmortas yra viena iš vizualinės kūrybos pedagogikos priemonių, todėl šioje parodoje galime sekti, kiek nuo pamatinių vertybių kranto kiekvienas autorius pakyla į kūrybines erdves, kiek išradingai sugeba įkūnyti mintį. Nors atrodo, kad natiurmortuose turėtų karaliauti statiškumas, intuityviai ar sąmoningai kiekvienas autorius tiek įkrauna vaizdui ,,gyvumo“, kiek laisvai ir žaismingai naudojasi tapybinio mąstymo priemonėmis, savo autorinį braižą sudarančiais elementais.
Viena autorių grupė stengiasi kuo tiksliau perteikti vaizdo tikroviškumą, kiti tapytojai sprendžia šviesos-šešėlio (apšvietimo) konstravimo uždavinį, treti jausmingai žaidžia su spalvų kaita, jų sandaros analize.
Parodoje eksponuojami trisdešimt keturių kūrėjų darbai išskleidžia lietuvių tautodailės turinį, pilnavertį gyvybingumą ir įvairovę.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas