Sekminės – te šlamės žali berželiai!

 

Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo – kas? Lietuvos etnografijos muziejuje, kaip niekur kitur, gali pajusti visokių medžių svarbą mūsų tradicinėje kultūroje. Birželio 8 dieną kalendorius kviečia švęsti Sekmines, kurių simboliu tapęs vienos rūšies medis. Apie jį mįslėje teigiama: Žalias, bet ne pievelė. / Baltas, bet ne sniegas. / Garbanotas, bet ne avelė.

Būtent dėl ypatingos žalumos pavasario-vasaros virsmo laiku, ką ir pažymime Sekminėmis, beržas pelno išskirtinį dėmesį šioje šventėje. Kraštotyrininkas Balys Buračas rašė:

Sekminių rytą šlama žali berželiai prie kiemų vartelių ir gryčių durų. Visais keliais ir vieškeliais vežimas paskui vežimą prisėdusių žmonių dundėdami lekia, dulka į miestelio atlaidus. Kelių kryžkelėse ir šalikelėse stypso nuo viršūnių iki žemės puošniais vainikais padabinti lietuviški kryželiai. Per Sekmines lietuviškas kryžius apvainikuojamas gražiau negu bet kada. <…>

Kaime prie kiekvieno kiemo vartų ir gryčios durų stovi žali berželiai. Sekminių išvakarėse piemenys pargenamą namo bandą apipuošia, apvainikuoja berželių ir purienų vainikais. Jaučiams apipina ragus arba prie ragų pririša aukštus berželius. Karvėms užkaria ant kaklo arba ragų berželių šakų vainikus. <…>

Po Sekminių šventės vainikus senesni žmonės rūpestingai surenka ir vartoja visokiems gyvenimo reikalams, pavyzdžiui, namams aprūkyti nuo perkūnijų ir audrų, nuo ligų ir kitokių negerovių, nuo kerėjimų ir piktų dvasių.

Pasak Liberto Klimkos, beržo pavadinimo kilmė kalbininkams yra visiškai aiški: indoeuropiečių prokalbėje šis žodis reiškė „šviesti, būti baltam“. Žalioje medžių karalystėje tik vienas beržas turi baltą žievę. Taigi šviesiausias iš miškų – beržynas. Tokių miškų mes turime mažiau, nei pušynų ar eglynų. Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis procentais: pušynai – 37,6, eglynai – 24,0, beržynai – 19,5.

„Aukšto senio balta oda, medžiams sprogstant, pieno duodančio“ sula nustoja bėgus, kai medžio lapeliai prasiskleidžia, o lakštingala pradeda čiulbėti tik tada, kai jau gali rasa iš šviežio beržo lapelio troškulį numalšinti. Jeigu beržas anksčiau už alksnį sprogsta, vadinasi, vasara bus sausa, jeigu atvirkščiai – drėgna.

Kad visa tai pastebėtume ir pajustume, jog pavasaris jau persikūnija į vasarą, turime būtinai suskubti į gamtą. Norėdami gamtos virsme pamatyti berželiais pasidabinusias sodybas ir apie juos bei Sekmines kuo daugiau patirti, birželio 8 d. nuo 13:00 val. neabejodami susiburkime Lietuvos etnografijos muziejuje, Aukštaitijos Daujėnų sodyboje, Jūsų lauks visokių veiklų margumynas.

 

SEKMINIŲ PROGRAMA

 13:00–15:00 val.

  • Kas liko nuo šventinių pusryčių? Virtiniai: pats susiraitysi – ne tik pamatysi. Kvies edukatorė Lorita Kulakauskienė.
  • Paskutinį sykį šiemet nusidažykim ir nuritinkim po sekminaitį su vyresniąja muziejininke Danute Blaževičiene. Panaudokim ir beržo lapelį.
  • Išmokim pinti vainikus ir atverkime vartus jų plukdymui su edukatore Daiva Arlauskaite. Gal savo augintiniui nupinkim, kaip anksčiau piemenėliai karvėms? Arba išplukdykim, kad ateitį išsiburtume – taip atidarydavo ne tik per Jonines…
  • Išsisupkim sūpuoklėse.
  • „Pleneras“ kiekvienam: nusipieškim prisiminimui Sekminių karvę po Sekminių medžiu ar bent vieną garbanotą lapelį…

13:30 val. Dyvų dyvai: aludario kieme Sekminių proga beržinis „alus“: jo pasigaminsime, dalyvaudami edukacinėje programoje „Beržas: sveikata iš gamtos“. Programą ves sertifikuota tautinio paveldo amatininkė, senojo žolininkystės amato puoselėtoja Rasa Glinskytė-Subačienė.

Išsiaiškinsime, kuo naudingas ir ypatingas garbanotasis svyruonėlis, sužinosime, dėl kokių savybių senovėje ir šiais laikais vertinamas ir kur naudojamas beržas bei jo produktai, išmoksime patys pasigaminti sveikojo beržų lapelių sirupo. Išgirsime ir apie kitus vaistinius, valgomus laukinius augalus, jų naudingas savybes ir vartojimo galimybes.

14:00 val. Žaliam obelų sodely apdainuokime baltaliemenį berželį: juk 2025-ieji – liaudies dainų metai! Mums padės muzikinio folkloro žinovas edukatorius Augantas Braziulis.

14:30 val. Mokysimės „varyti kiaulę į dvarą“ ir smagiai žaisti tik su… lazda. Na, gal dar ir ką kitą pritaikysime… Priemonėmis ir patarimais pasidalins edukatorė Daina Erberich.

Nuo 15:00 val. Išbandykim, kuo ir kaip proseniai iš Sekminių atlaidų traukė – pasivažinėkim arkliais.

15:30 val. Arčiau laužo susiburkim ir vasarą išburkim, o kad pautienė – ne tik piemenims – neprisviltų – pasistenkim, jog nuo bendrų linksmybių garas kiltų: bendri žaidimai, rateliai, kol viena iš gaspadinių pakvies kiaušinienės ragauti.

Šoksim, trypsim, linksmi būsim, kad smagiai vasaron žengtumėm, o kokia ji bus – kiaušinio ir beržo paklausim.

Gausim sviesto? Pyrago ar septynių puodynių sūrio? Klauskim gaspadinių, prisimindami tradiciją: Sekminės – vaišės sudėtinės! Stalai ir suolai vasarėjančioje sodo žalumoje – Jūsų atokvėpiui ir lauknešėlių palengvinimui.

 

                      Atsisveikindami pavasariui pamojuokim, gi vasarėlei – atverkim vartus ir širdis!

 

Parengė vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė.