Įžengiame į Sekminių laikotarpį. Jų mėnuo – gegužė. Sekminės – šventė, švenčiama septintą (t. y. sekmą) savaitę, arba penkiasdešimtą dieną (todėl dar vadinama penkiasdešimtinėmis) po Velykų, tarp gegužės 11 ir birželio 12 d., jei Velykos dažniausiai švenčiamos balandį, tai Sekminėms tenka žydėjimu ir kukavimu apdovanotas mėnuo – gegužė. Šiemet jos gegužės 19 dieną. Liaudies papročiuose Sekminės – žemdirbių, piemenų šventė, kada garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Ji siejama su sėjos pabaigtuvėmis. Kaip Žolinė vadinama slenksčiu iš vasaros į rudenį, taip Sekmines galima būtų pavadinti pavasario–vasaros slenksčiu.

Gegužės 19 dieną kviesime muziejaus Aukštaitijos kaime kartu atgaivinti kai kuriuos Sekminių epizodus, o dabar – keletas nuotrupų iš Zanavikijos…

Per Sekmines statydavo berželius prie durų, apkaišydavo berželių šakomis duris ir lubas, šventųjų paveikslus. Motininką (Marijos altorėlį) pasirėdydavom, išpuošdavom lauko gėlėmis, berželių šakelėmis.

Gegužinių pamaldų altorėlis Obelinės sodyboje, Suvalkijos sektoriuje. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

Kepdavo kiaušinienę visai šeimai, duodavo valgyti sviesto, storai užtepto ant duonos. Už karvių papuošimą piemenims duodavo sekminpinigių 50 centų. Per Sekmines geriau valgė visa šeimyna, buvo pagerbiamas piemenėlis – jį sodino prie bendro stalo.

Kiaušinienės kepimas. Rasos Grigutytės nuotrauka

Piemenėliai kaišydavo žalumynais visas karves, bet už vis gražiausiai aviną. Avinas kaip ir visos bandos vyriausias. Pargenant išpuoštą bandą piemenys kiekvienas šaukė kuo garsiau, dainavo visas dainas, kokias tik mokėjo. (Kliučinskienė Juzė, g. 1905 m., Sintautai).

Ganėm miške. Sekminėse reikėjo gėlėmis ir žalumynais apkaišyti galvijus. Geriausiai ir greičiausiai prisijaukindavom apvainikavimui avytes. Dažniausiai per Sekmines žydi baltažiedės (plukės) miškuose, tai iš jų ir pindavom vainikus… Būdavo, tėvukas prie vartų pasitinka puošnias karves ir mums, piemenukams, duodavo sekminpinigių. Sekminėse priimdavom kaimynų karves pasiganyt, tai kaimynai ir apdovanodavo kokiu nedideliu daikteliu. Atsimenu, kartą man padovanojo skarutę. Vienas piemenėlis įsismaginęs per Sekmines paleido karves į dobilus. Gavo diržų, tai mes juokėmės, kad gavo sekminpinigių.

Karvė su vainiku. Nuotrauka iš LEM archyvo

Piemenėliai mėgdavo kepti bulves. Prisirenka patraškų (sausų eglučių), kuria didelį laužą. Bulvės vidurį išskaptuojam, viduryje pridedam tarkuotos bulvės ir apkasam pelenuose. Ištrauki karštas, pelenuotas ir valgai. Girdėjau, kad kadaise piemenys ir moliu aplipintas varnas kepėsi karštuose pelenuose. Tai vis Sekminėse. (Tėvelienė Eugenija, g.1914 m. Tūbelių k.)

Parengė vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė