Palaukių ir pakelių erškėčiams pasipuošus išsirpusiomis uogomis, primenančiomis sustingusius kraujo lašiukus ir viliojančiomis jomis kaip gyvybės eleksyru pasistiprinti paukščius prieš žūtbūtinį žiemos metą, vienus – keliaujant vasarop, kitus pasiliekant žiemoti nelepinančioje maistu gimtinėje, ateina spalio ketvirtoji, kalendoriuje minima kaip šventojo Pranciškaus, visų gyvų Žemės padarų ir darnaus sambūvio su aplinka – ekologijos – globėjo diena.
Mūsų protėviams žemdirbiams, gyvenusiems gamtoje, pagal jos ciklą ir jos ritmu, visokios gyvybės pažinimo, pagarbos ir globos papročiai visada buvo svarbūs kasdienybėje bei šventėse. Įsigalint krikščionybei daugelio gamtos reiškinių ir darbų seka susiejama su krikščionių šventųjų vardadieniais. Šventasis tampa vienos ar kelių sričių bei veiklų globėju, o jo diena siejama su tam tikro darbo pradžia arba pabaiga. Nors dabar, atrodo, mes vis sparčiau tolstame nuo tradicinės žemdirbiškos gyvensenos ir pasaulėjautos, pastarieji metai vis labiau išryškina ekologijos svarbą pasauliniu mastu visai žmonijai. 1979 metais popiežius Jonas Paulius II paskelbė šv. Pranciškų iš Asyžiaus „visų, besirūpinančių ekologija, dangiškuoju globėju“, atkreipdamas tikinčiųjų dėmesį į Pranciškaus sukurtą „Kūrinijos giesmę“. Giesmė atskleidžia Pranciškaus nuostatą, jog kūrinija yra Dievo dosnios meilės išraiška ir kad kūrinija turi prigimtinę vertę dėl to, kad Dievas ją sukūrė, o ne todėl, jog ji yra naudinga materija žmonėms. Čia ir glūdi tikroji ekologinė išmintis. [1]
Viduramžių istorijos apibūdina jo dvasinį artumą kiškiams, žuvims, kirminams, bitėms, svirpliams ir ėriukams. Žymiausia mus pasiekusi – Pranciškaus pamokslas paukščiams. Pasakojama, kad su broliu pranciškonu atvykęs į Alviano miestelį, Pranciškus sustojo turgaus aikštėje sakyti pamokslo. Buvo pavakarys, todėl daugybė kregždžių kėlė didžiulį triukšmą. Susirinkę žmonės laukė, kol Pranciškus pradės kalbėti, bet kregždės čiauškėjo vis garsiau. Tada šventasis kreipėsi į jas: „Sesutės kregždės! Man atrodo, kad laikas jau ir man galop prabilti. Jūs jau pakankamai prišnekėjote! Paklausykite dabar Dievo žodžio ir pabūkite tylios tylutėlės, kol sakysiu pamokslą.“ Stojo tyla. Paukščiai išsirikiavo kryžiaus forma ir pakilo į dangų. Visas miestelis po šio stebuklo panoro sekti Asyžiaus neturtėliu. [2]
Legendos apie šventojo ir paukščių bendrystę įkvėpė dailininkę Eleną Kniūkštaitę sukurti nuostabų paveikslą „Šv. Pranciškus prie erškėčių“, esantį privačioje kolekcijoje. Pasigrožėti jo nuotrauka galima šioje publikacijoje: https://www.bernardinai.lt/2011-01-12-vilniaus-paveikslu-galerijoje-atidaroma-elenos-kniukstaites-tapybos-paroda/
Teigiama, kad Pranciškus kasmet praleisdavo daugiau nei pusę metų melsdamasis su keliais broliais laukinėje gamtoje. Tarsi iliustracija šiam teiginiui – kitas autorės paveikslas, kurio nuotrauka Elena Kniūkštaitė mielai sutiko pasidalinti dabar šv. Pranciškaus dienos proga. Paveiksle lengvai juntama darnaus buvimo gamtoje idėja, ryškiai įrėžta šventojo gyvenimo liūdijimuose ir dailininkės darbuose. Tebūnie šis atvaizdas pasveikinimu ir dabartiniam popiežiui, išrinktam 2013 m. ir pasirinkusiam Pranciškaus vardą. Pasak Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Pauliaus Vaidoto Subačiaus, vardą pasirenka pats popiežius, pagal tai, kuo seks, kokie Bažnyčios vadovai jam yra pavyzdys. Sveikiname ir visus Pranus vardadienio proga. Tegul šv. Pranciškaus diena įkvepia mus nepailsti ieškant vis daugiau būdų saugant ir tausojant gamtą. Kviečiame į rudenėjantį muziejų pasigrožėti gyvai išsirpusiais erškėčiais, kol jų dar nespėjo nuraškyti paukščiai.
Tytuvėnų (bernardinų) Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje galima pamatyti šv. Pranciškaus geneologinį medį, vaizduojantį šventojo protėvius. [2] Labiausiai jis žinomas kaip Pranciškonų ordino įkūrėjas.
Būsimas šventasis gimė 1181 metų pabaigoje arba 1182 metų pradžioje Asyžiuje (Italija) turtingo audinių pirklio Pietro Bernardonės, dažnai keliaudavusio darbo reikalais į Prancūziją, šeimoje. Grįžęs po vienos tokios kelionės ir radęs tik ką gimusį sūnų, pirklys pavadino jį Pranciškumi – Francesco, kas išvertus iš italų kalbos reiškia „mažasis prancūziukas“. Išsamią šventojo biografiją rasite čia: https://www.bernardinai.lt/2009-10-04-tikras-krikscionis-po-kristaus-beturtis-zmogus-kuris-praturtino-pasauli/
1931 metais Italijoje, Florencijoje, Tarptautinės ekologų konferencijos dalyviai pasiūlė spalio 4-ąją, šventojo Pranciškaus visų gyvų Žemės padarų globėjo atlaidų dieną, švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų dieną. Pasaulinę gyvūnų dieną švenčia įvairių religijų, politinių pažiūrų ir įsitikinimų žmonės, kuriems rūpi gyvūnai. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų.
Parengė Vida Olechnovičienė
[2] Laima Šinkūnaitė. Lietuvos šventieji globėjai. 2010, Šviesa, p.148.
