Jūratė Petruškevičienė meno pasaulyje yra puikiai žinoma šiuolaikinės tekstilės kūrėja. Dailininkė žavisi tautodaile, ypač liaudies audiniais, siuvinėjimu. Jie yra menininkės įkvėpimas. Ši paroda skirta lietuvių liaudies paveldo moderniam prikėlimui. Šioje personalinėje parodoje yra dviejų naujausių ciklų kūriniai „Iš būtojo laiko“ ir „Rankdarbio terapija“.

L. Jonikės nuotrauka

Jūratė Petruškevičienė studijavo tekstilę Vilniaus dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje (baigė 1973). Ten sutiko didžiuosius savo mokytojus – scenografą Liudą Truikį ir tekstilininką Zenoną Varnauską. Mokėsi iš jų kompozicijos ir tekstilės meno paslapčių. Regis, išmoko ir daugiau svarbių dalykų – tai humanistinės laikysenos ir etikos. Šie dalykai lemia, apie ką dailininkė pasirenka kalbėti, kokias mintis spinduliuoja kūryboje.

Jūratės Petruškevičienės kūryba skirta apmąstyti krašto istoriją, tradicijas ir kartų ryšius. Ji gvildena dabarties žmogaus santykio su praeitimi temą. Jūratės Petruškevičienės kūrinių giluminė prasmė siekia tautos tapatybės apmąstymus, tautos šaknis ir jos perspektyvas. Jai būdingas kontempliatyvus, mąslus pasaulio suvokimas. Tai, kas dabartiniam praktiškam žmogui atrodo nebevertinga, suvartota, mirę, Jūratės Petruškevičienės rankose keliasi naujam, ne buitiniam gyvenimui ir inspiruoja dabarties žmogaus apmąstymus apie būties prasmę. Juk liaudies tekstilėje buvo sudėtos, suaustos ankstesnių kartų viltys, godos ir skausmai. Visa tai neturėtų dūlėti ir nykti, bet taip vyksta. Lovatiesės, šių kūrinių pagrindas, jau buvo niekam nereikalingos. Dailininkė jas surinko arba nupirko Lietuvos kaimuose, daugiausiai Dzūkijoje. Ji įžvelgė audinių gražumą, susidomėjo audėjų gyvenimo istorijomis. Menininkės mintis ir meistriškumas senus audinius prikėlė, atgaivino, estetizavo ir susiejo su dabartimi. Jie tapo konceptualiais šiuolaikinio meno kūriniais. Technologine prasme jie taip labai šiuolaikiški. Dailininkė naudoja fotografiją, spausdinimą, įvairias tekstilės technikas. Svarbiausia, šie kūriniai mus pastūmėja praėjusio laiko ir ryšio su protėviais apmąstymams.

Jūratė Petruškevičienė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Vilniaus Dailės akademijos docentė. Jos meninė tekstilė nuolat keliauja po parodas Lietuvoje ir užsienyje. 1983–2026 metų laikotarpiu dailininkė yra surengusi virš trisdešimt personalinių parodų, o jos dalyvavimų grupinėse šiuolaikinės tekstilės parodose suskaičiuoti tiesiog neįmanoma. Naujausia jos kūrybos paroda (2026 m. balandis-gegužė) veikė Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje Marijampolėje.

 

Menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė

 

Paroda eksponuojama muziejaus miestelio Šaukėnų klebonijos svirno II aukšte nuo 2026 m. birželio 10 d. iki rugsėjo 15 d.