2004 metais rinkau etnografinę medžiagą Joniškėlio apylinkėse (Pasvalio r.). Pateikėja M. T., gimusi1923 metais Stačiūnų kaime (Pasvalio r.), prisiminė: „Valgyti gaminti išmokau iš mamos. Matydavau, kaip mama darė, o dabar – kaip žmonės daro“. Tėvai 1930 metais atsikėlė gyventi į Joniškėlio miestelį. „Neblogai gyvenom. Vaikams nereikėjo eiti ganyti“.
Šiaurės Aukštaitijoje kasdienai ir šventėms šeimininkės gamindavo virtinius, kuriuos vadindavo „virtieniais“2. Juos valgydavo ir per Velykas. „Padarom užraitytus virtienius, jie geriau, neatsileidžia. Virtienių įdaras pjaustyti lašinukai, ant kurių užberta pipirų, cibulio. Petelnėje pašildai taukų, virtienius dažai į petelnę ir dedi į puodą. Pusę puodo pridedi. Nedėti iki kraštų, nes virtieniai pučiasi. Puodą uždengia. Iškepa iki ryto. Rytą, parėjus iš bažnyčios, yra ką valgyti. Virtieniai į bile kokią lėkštę ant stalo ir valgyk. Kiekvienas sau įsidėdavo į bliūdelį ar lėkštelę“. Virtinius „kepdavo“ ir Kalėdoms.
Prieš Velykas dažniausiai pjaudavo kiaulę. Mėsos sočiai privalgydavo. „Velykoms kepėm kopūstus. Prideda pusę puodo raugintų kopūstų, viduryje prideda šviežios kiaulienos – kumpio, grobelių, šoninės su raumenukais, uždeda raugintų kopūstų, uždengia kopūsto lapu ir po pečium. Žarijas išstumdo į priekį, į galą. Iš vakaro pastato pilną puodą ir kepa3. Būdavo du puodai – kopūstų ir virtienių“.
Grįžusių iš bažnyčios, laukdavo ir šalti patiekalai. „Kiaušiniai, košeliena4, sviestas, sūris. Ant spackelio5 sviestą, kurį su šaukštu pabadydavo, kad būtų gražiau. Ant lėkštės – sūrį. Jį nuo smaigalio supjausto riekelėm. Kiaušinius sudėdavo į apskritą pintą lėkštę, juos dažydavo vantų lapais, cibulių žievėm. Valgė su krienais“.
Parengė Janina Samulionytė
- Kepti virtieniai (troškinti)
- Tai tešlos kukuliai su mėsos, varškės, bulvių ar kitokiu įdaru. Šiaurės Aukštaitijoje tai apeiginis Šeštinių, Sekminių, Devintinių valgis. Per Šeštines stengdavosi suvalgyti po šešis, per Sekmines – septynis, per Devintines – devynis virtinius. Per Kūčias išvirdavo virtinėlių su obuolių įdaru. Jų daug išvirdavo linarovio, kūlimo talkoms, juos patiekdavo ir ant kasdieninio pusryčių ar pietų stalo.
- Aukštaitijoje ir Dzūkijoje tokiose krosnyse (pečiuose) kepdavo duoną, gamindavo maistą
- Šaltiena
- Maža lėkštutė