Lietuvos etnografijos muziejus pristato dar vieną saugomą muziejinę vertybę, kuri priklausė garsiam tarpukario Lietuvos laikotarpio amatininkui, fotografui Juozui Daubarui (1895–1982). Prieš kiek mažiau nei pusmetį rašėme apie jo versle naudotą kirpyklos kėdę (nuorodą į straipsnį ČIA), kurioje buvo aptarnaujami J. Daubaro klientai. Šiandien pristatome kitą baldą, kuris susijęs su šio amatininko pagrindine veikla ir uždarbiu. Tai J. Daubaro fotoateljė kėdė, kurioje galėjo pozuoti fotografuojami Vabalninko ir jo apylinkių gyventojai.
Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje ypač populiarėjo fotografija. Nuo XX a. III deš. pradžios didmiesčiuose atsidarinėjo fotoateljė studijos, laikinojoje sostinėje Kaune kūrėsi tiek profesionalių fotografų, tiek mėgėjų fotografų sąjungos, draugijos. Pasirodė ir pirmosios nuotraukų parodos, kraštovaizdžių fotoalbumai. Šios tendencijos neaplenkė ir mažo Vabalninko miestelio, kuriame J. Daubaras tapo pagrindiniu šio amato atstovu. Jis pastebėjo, kad gausios lietuvių šeimos buvo išsibarsčiusios po visą pasaulį, o giminaičiai vienas su kitais norėjo bendrauti ne tik laiškais, bet ir nuotraukomis, kad bent taip galėtų pamatyti vienas kitą. J. Daubaras XX a. III deš. pr. savo namuose įkūrė fotoateljė studiją, nusipirko fotoaparatą, reikiamų medžiagų ir literatūros. Taip jis tapo fotografu profesionalu, kurio paslaugos domino daugelį Vabalninko ir jo apylinkių gyventojų.
Sprendžiant iš J. Daubaro studijoje darytų nuotraukų, atvykę klientai galėjo pasirinkti labiausiai patikusius baldus fotografijoms. Tai buvo įvairios kėdės, suoliukai, gėlių staleliai.
Šioje eksponato byloje pristatoma kėdė buvo įgyta Panevėžyje, 1984 m. lapkritį. Ją įgijo ilgametis muziejaus darbuotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas iš J. Daubaro dukters Janinos Teslenkienės. Kėdė-krėslas pagamintas apie 1935 m., brolių Blaževičių, kurie gyveno Vabalninke. J. Daubaras įgijęs krėslą, jį naudojo savo fotoateljė studijoje. Spėjama, jog leisdavo klientams pasirinkti mėgstamiausius baldus nuotraukoms. Aprašoma kėdė buvo patogi dėl savo gero atlošo, šoninių atramų ir šiek tiek įdubusios sėdynės. Muziejaus saugyklose pavyko rasti kelias J. Daubaro darytas nuotraukas, kuriose Vabalninko krašto gyventojai pozuoja aprašomame krėsle.
Šiais metais Lietuvos etnografijos muziejaus Miestelio Žeimelio namo antrame aukšte bus atidaryta universalaus amatininko dirbtuvių ekspozicija, kurioje lankytojai galės pamatyti ir susipažinti su J. Daubaro fotografijomis, naudotais daiktais ir darbo įrankiais.
Parengė vyresnysis muziejininkas Ramūnas Bučas