Pirmąją Didžiosios savaitės dieną lydi daug gražių papročių. Motiejus Valančius, Rokiškėj būdamas, prisimena:
Prisiartino Verbų nedėlia, eidamys į bažnyčią, prisirinkom kadagių, bruknių, žalių laumės šluotų, ąžuolo šakų su pernykščiais lapais, blendžių ir karklų šakelių su avelėmis. Tas visas pašventinom. Vaikai paprastai turėjo tik žilvičius. Po mišių išėjom į šventorių; vaikai, girdi, kits kitam šmiaukš šmiaukš per nugaras čaižydamys, sakė: Ne aš mušu, rykštė muš, / Patol muš, kol suluš. / Už nedėlios didi diena, / Palinksmins kožną vieną. / Būk toks pat, kaip buvęs, Būk sveikas kaip žuvis ./ Ar visur toks yra paprotys, nežinau.[1]
Dar keletas įdomybių apie Verbines:
Verbų sekmadienį kiekvienas turi būti su verba, tai tuos metus bus sveikas. (Kalesninkų k., Varėnos r.)
Katras verboj verbavoja, tas greitas, o kurį verbavoja – sveikas. (Biržų r.)
Kai renka verbai medį, tai taiko, kad daugiau pumpurų. Kiek jų, tiek metų gyvensi. (Tverečius)
Vilniaus apylinkėse Pelenų dienoj iš ryto nubėga, paupy nusilaužia po dvi žilvičio šakeles ir įdėjusios vandenin visą gavėnią laukia, kad jie išleistų pumpurus, Verbų dienoj skaičiuoja jų lapelius. Jeigu porinis skaičius, gaus iki kitų Velykų vyrą. Jeigu ne – dar reikės palaukti. (Vilniaus r.)
Parneš tą verbą į virtuvę ir pakiš po balkiu. O Velykų šeštadienį turi susirinkt visa šeimyna, pasidėt verbą ant stalo ir nukult verbą. Kad greitai visi kulia, kad juokiasi, reiškia visus metus gerai seksis darbai, bus visi linksmi… Nukulia, supila tuos spygliukus į maišelį ir pakabina. Jei kas mirs, tai šitais spygliukais pasmilkina. Gyvulius smilkina, čerauninkus nubaido. Nukultos verbos stiebą iš karto reikia sudegint. (Kadaičių k., Plungės r.)
Verbų sekmadienio popietę kviečiame praleisti kartu muziejuje, o šventvakariui siūlome apsilankyti parodoje: ČIA
Parengė Vida Olechnovičienė
[1] http://antologija.lt/text/motiejus-valancius-palangos-juze/9 Ašmas vakaras
Parengta pagal leidinį „Velykų rytą lelija pražydo“
