Dr. E. J. Morkūnas lieka ištikimas savo išskirtinio domėjimosi objektams – malūnams. Didelės apimties E. J. Morkūno ir G. T. Morkūnienės mokslinį straipsnį „Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos“ skaitykite čia:
I. Dringelytės straipsnis „Marijos Matušakaitės talentas“yra skirtas žymiai Babtų kraštietei, architektei, drabužių dizainerei, dailės istorikei, iškiliausiai LDK dailės tyrinėtojai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, 10–ies knygų ir daugybės mokslinių straipsnių bei kitų publikacijų autorei, dr. Marijai Matušakaitei (1924–2016), jos gyvenimui ir kūrybai nušviesti. I. Dringelytės straipsnį „Marijos Matušakaitės talentas“ skaitykite čia:
M. Matušakaitė LLBM yra padovanojusi savo šeimos tekstilės rinkinį iš gimtojo Vareikonių dvaro, stovėjusio šalia Babtų. 2012 m. šiam rinkiniui ir gimtajam mokslininkės dvarui pristatyti buvo skirta virtuali paroda.
Taip pat 2017 m. vasarą LLBM Aristavėlės dvare buvo įrengta ekspozicija „Tekstilė iš Vareikonių dvaro“, kur, pateikdami gražiausius tekstilės iš Vareikonių dvaro pavyzdžius, puoštus giminės ar šeimos narių monogramomis, autentiškus prisiminimus ir istorines nuotraukas, stengėmės atkurti nedidelio Lietuvos palivarkinio dvaro gyvenimo aplinkos fragmentą, o svarbiausia – dvasią, išugdžiusią neeilinę asmenybę – dr. Mariją Matušakaitę, papasakoti apie dvaro aplinką ir žmones, kurie supo būsimąją mokslininkę, formavo jos dvasinį pasaulį, ugdė jos pomėgius, apie tuometinę dvasinę aristokratiją. Vareikoniai buvo labai tipingas Lietuvai palivarkinis dvaras, be didelių turtų ir prabangių menių, tačiau jame buvo puoselėjama bajoriška aplinka dvasine prasme, kurioje buvo siekiama puikaus jaunimo auklėjimo, išmokslinimo ir visapusiško asmenybės lavinimo.
Monografijoje „Babtai“ yra atspausdintas paskutinis M. Matušakaitės straipsnis, kurio pasirodymo ji jau nesulaukė. Jis yra skirtas jos gimtinei:. „Vaikystė Vareikonių dvare“. M. Matušakaitės straipsnį „Vaikystė Vareikonių dvare“ skaitykite čia.