EKSPONATO BYLA: KOJANOS

Apavas iš kailio – viena seniausių pasaulyje žinomų apavo rūšių. „Lietuvoje šaltu metų laiku avėta kailinėmis kojanomis, dar vadintomis kojenomis, kojinomis, kulbėmis, kolbenomis“ (1). Kojanos artimos naginėms ir etnologų dažniausiai priskiriamos tai pačiai apavo kategorijai. Aleksandras Gvanjinis mini XVI a. iš neskustos gyvulių odos raukiamą apavą. Toks apavas minimas ir Simono Daukanto aprašymuose.

EKSPONATO BYLA: NAGINĖS

Naginės – odinis, plokščiapadis, bekulnis, minkštos konstrukcijos, vientiso supjovimo (pagamintas iš vieno odos gabalo), primityvaus raukimo apavas, žemiau kulkšnies, prie kojos tvirtinamos per įpjovas batviršyje įverta juostele (apyvarais).

EKSPONATO BYLA: KLUMPĖS

Medinis, iš vieno gabalo skobtas apavas, vadinamas klumpėmis (klumpė,-ės f), klumpiais (klumpis, -io m), rečiau medžiokais, žąselėmis buvo paplitęs visoje Vakarinėje ir Pietvakarinėje Lietuvoje. Šis apavas jau nuo seno žinomas Vakarinėje, Vidurinėje bei Šiaurės Europoje.

EKSPONATO BYLA: KŪČIŲ VAKARIENĖ – ĄSOTIS IR ALUS

Pateikėjai iš Pakruojo rajono prisiminė: „Kūčių valgiai padėti ant stalo. Per Kūčias šeima valgydavo gryčioje. Už stalo sustojam, uždegam žvakę, sukalbame „Tėve mūsų”, „Sveika Marija”, „Garbė Dievui Tėvui”. Sukalbėdavo „Amžiną atilsį” ir už tuos, kurie mirę. Persižegnojam. Ant spatkelio (1) padėta plotkelė – Dievo pyragas.

EKSPONATO BYLA: NUOTRAUKA. LIETUVOS KARIUOMENĖS KAREIVIAI NAKTIES STOVYKLOJE

Lietuvos liaudies buities muziejus minėdamas Lietuvos kariuomenės dieną, sveikina visus buvusius, esamus ir būsimus savo gimtojo krašto gynėjus ir sergėtojus – Lietuvos karius. Ta proga muziejaus darbuotojai nori pasidalinti viena iš daugelio fonduose saugomų nuotraukų, kuri atspindi tarpukario Lietuvos tarnybą to meto kariuomenėje.

EKSPONATO BYLA: ŠEPETYS IŠBRUKTIEMS LINAMS ŠUKUOTI

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugoma virš 200 šepečių linams šukuoti, dauguma jų – lenteliniai.

Lentelinis vienakrūmis šepetys (LBM 30648) muziejaus fondus papildė 1983 m. Šepečio pagrindas – 52 cm ilgio, 12 cm pločio lentelė. Viduryje į ją iš nugarinės pusės buvo sukalti 36 mediniai dantys. Į pagrindo galuose išgręžtas angeles įverta virvė. Ant pagrindo išbadyta šepečio pagaminimo data – 1919 m., kitoje krūmo pusėje – inicialai.