Eksponato byla

Už kelių dienų, kovo 19-ąją – Juozapinės, pavasario sveikinimo šventė, pavadinta šv. Juozapo garbei. Šv. Juozapas – Švč. Mergelės Marijos sutuoktinis, žemiškasis Jėzaus tėvas, Šventosios Šeimos globėjas, prieš 150 metų tituluotas Visuotinės Bažnyčios globėju. Šios sukakties proga 2021-ieji popiežiaus Pranciškaus paskelbti šv. Juozapo metais. Primindami apie tai, pristatome šimtametį ir vienintelį tokio tipo muziejaus eksponatą, susijusį su šiuo, ypač gerbiamu ir populiariu šventuoju.

Rinkdama straipsniui etnografinę medžiagą apie stalo indus ir įrankius, 1987 m. rugpjūčio, 1991 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 1992 m. kovo mėnesį Sintautuose (Šakių r.) užrašiau įdomios medžiagos apie pintinę, į kurią buvo pilamos virtos bulvės su lupenomis šutbulvės. Sintautų apylinkėse šią pintinę vadino kaše.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vyko dideli pokyčiai valstybės ir visuomenės gyvenime. Vienas skaudžiausių iš daugelio – panaikinta teisė į privačią nuosavybę. Šis virsmas itin smarkiai pakeitė gausią visuomenės dalį, gyvenusią kaimiškose vietovėse.

Bažnytiniame kalendoriuje vasario 24 diena – Kristaus apaštalo Šv. Motiejaus, vieno iš jo pašauktųjų mokinių, šventė. Tuo tarpu lietuvių liaudies kalendoriuje ši diena – vyturėlio, vieversėlio šventė.

Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomas Petro Mažylio prisiminimų rankraštis „Tolimos praeities prisiminimai apie pirmąją Kruonio chorinę, meninę draugiją ir apie slaptų lietuviškų mokyklų (daraktorių) veiklą carinių biurokratų priespaudoje 1909–1912 metų laikotarpyje, tai yra, kai kultūros dirvonų buvo daug, o artojų – maža“.

Šis eksponatas – arnotas su dviejų kontušo juostų dalimis į muziejų pateko lygiai prieš 50 metų – 1971-aisiais. Ir tai vienas vertingiausių muziejaus liturginės tekstilės eksponatų. O ar numanote kodėl? Susidomėjusius kviečiame apie tai paskaityti plačiau.