Naujienos

Šiemet Lietuvos etnografijos muziejaus meno rinkinį papildė dar viena nauja vertybė, kurios įsigijimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą – nežinomo profesionalaus XIX a. vid. dailininko paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“, šiuo metu eksponuojamas muziejaus Aristavos dvare.

Muziejaus programoje – teorinis-praktinis seminaras apie prieangius ir verandas (gonkas), jų reikšmę tradicinei kaimo architektūrai, išsaugojimo, priežiūros ir pritaikymo galimybes. Seminaras skirtas namų savininkams, meistrams, statybininkams, paveldo specialistams ir medinės architektūros entuziastams. Taip pat kviesime į seminarą apie tarpukario Lietuvos miestelius, jų paveldą, kultūrą ir kasdienybę. Pranešimuose bus nagrinėjami įvairūs tarpukario miestelių paveldo, kultūros ir kasdienio gyvenimo aspektai.

Rudeniškas 1935 m. ketvirtadienio rytas. Žolinė. Sunkus rūkas slegia rasotas pievas. Tingiai kylančios saulės spinduliai spalvina visą kaimo ulyčią. Ryto vėsa nubėga per kūną šiurpais. Sadauskų dukros basomis kojomis po kiemo daržus ir žolynus renka rasas, o akys tik ir žiūri, ką gražaus nuskinti ir į puokštelę įsidėti, kad bažnyčioje – gražiausią turėtų. Svarbiausia, kad už kaimynų Stasikės gražesnę, gana, kad ta tėvams nematant, Asilavičiaus Juozui už parankės pasikabinus vaikščioja. Čia tuojau mama suburba, kad dukros neužsiimtų niekais, dar karvės nemelžtos, kiaušiniai nerinkti, vandens iš šulinio atnešt reikia – tiek darbų, o jos niekais užsiima...

Kitados Aristavoje, prie Kėdainių pastatyti mediniai dvaro rūmai per daugiau kaip du šimtmečius savo gyvavimo pergyveno daugelį stilių, pokyčių ir negandų. Senoji bajorų tradicija, barokas ir klasicizmas laiko tėkmėje šiame pastate susipynė į vieną.