Naujienos

Šiaudiniai sodai yra įtraukti į Lietuvos nematerialios kultūros paveldo sąrašą. Lietuvos kaime XIX a. pab. –XX a. pradž. juos rišdavo vestuvių apeigoms, namų papuošimui prieš kalendorines, šeimos šventes. Šiaudinis sodas buvo vaisingumo, derlingumo, šeimos gerovės simbolis. Mūsų dienomis šiaudiniai sodai vėl atgimsta. Juos riša tautodailininkai siedami su namų jaukumu, šiluma, kurią jie skleidžia.

Rugsėjo 4 dieną įvyko Lietuvos liaudies buities muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdis. Į pagrindinį fondą buvo perduotos 236 muziejinės vertybės. Daugiausia papildyti ŽŪ (Žemės ūkis), NA (Namų apyvoka) temų rinkiniai.

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos liaudies buities muziejuje vykusios veiklos – išskirtinės: kartu dirbo, mokėsi ir dalinosi patirtimi dviejų muziejaus vykdomų projektų dalyviai, kuriuos vienija ta pati meilė tradicinei architektūrai ir medžio darbams.

Pasitikdami rugsėjį ir ieškodami spintose šiltesnių aprėdų, lininius, jei jų tebeturime, greičiausiai pagarbiai atidėsime kitai vasarai: jie tikrai padeda iškęsti vis stiprėjančias kaitras. Nors pirmo rudens mėnesio pavadinime perskaitome pagrindinio maistinio augalo – rugio – kelio pradžią ir tik spalis mus nukreipia link „rengiančiojo“ lino, tačiau dar rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį (priklausomai nuo auginimo paskirties) prasidėdavo linarūtė – linų rovimas ir lino „mūka“ – ilgas pluošto apdorojimo kelias, kurio, pasak sakmių, nė velnias neištvėrė.

Pristatome muziejuje saugomą eksponatą – elnio ragus. Tai Grybų dvaro svirno, stovinčio prie Aristavėlės dvaro, nedidelės medžioklės ekspozicijos dalis, kurią sudaro šerno, stirnų ir elnio iškamšos, įvairūs elnių ragai.