MUZIEJUS ĮSIGIJO SEPTYNIS KATALOGINIUS, KOLEKCINIUS TAPYTOJOS ELENOS KNIŪKŠTAITĖS DARBUS
2023-08-06
Gavęs Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Lietuvos liaudies buities muziejus ką tik įsigijo septynis kataloginius, kolekcinius tapytojos Elenos Kniūkštaitės darbus iš kaunietės galerininkės Eglės Mickutės rinkinio – tikrą menininkės kūrybos aukso fondą.
ŽOLINĖJE – SUTARTINIŲ GRUPĖS „SESUTALAS“ KONCERTAS
2023-08-05
Aukštaitija – sutartinių aruodas. Sutartinės – ypatingos ir seniausios lietuvių liaudies daugiabalsės polifoninės dainos. Vienu metu jas atlieka 2, 3 ar 4 dainininkės ar jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai. Sutartinės sutinkamos tik Šiaurės Rytų Lietuvoje (apie Biržus, Kupiškį, Panevėžį). Jas atlikdavo tik tam tikros moterys, šį gebėjimą paveldėjusios ir dainuojančios tik labai siaurame rate – paprastai šeimoje. Priklausomai nuo dainininkių skaičiaus, sutartinės vadinamos dvejinėmis, trejinėmis ir keturinėmis.
SVARBI INFORMACIJA DĖL MUZIEJAUS LANKYMO RUGPJŪČIO 3-6 DIENOMIS
2023-08-02
Rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienį) nuo 10:00 val. iki 18:00 val. muziejus dirba įprastai. Nuo 18:00 val. galios tik „Granatos live” festivalio bilietai. Rugpjūčio 4-5 dienomis muziejaus ekspozicijos veiks, tačiau galios tik festivalio „Granatos live” bilietai. Rugpjūčio 6 dieną muziejus dirbs įprastai.
EKSPONATO BYLA: ETNOGRAFINIŲ LĖLIŲ KOMPOZICIJA „RUGIAPJŪTĖS PABAIGTUVĖS“
2023-08-02
Muziejuje saugomą etnografinių lėlių kompoziciją „Rugiapjūtės pabaigtuvės“ apie 1990 metus sukūrė Kaune gyvenusi Jadvyga Šemetienė (g. 1923). Ji XX a. 8–9 dešimtmečiuose dirbo darbų mokytoja mokykloje. Tai buvo laikotarpis, kai, nepaisant suvaržymų, stiprėjo domėjimasis etnine kultūra, papročiais. Jie atsispindėjo ir savamokslių menininkų kūryboje, kurią buvo galima pamatyti liaudies meno parodose.
SAKOMA: „KAS PER ŽOLINĘ NEVIEŠĖS, TAS VISĄ GYVENIMĄ NIEKO NETURĖS“
2023-08-01
Todėl rugpjūčio 15-ąją kviečiame paviešėti Žolinėje, skirtoje Aukštaitijos regiono metams. Jos sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą šiame regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pabaigos. 2020 m. Žolinės atlaidų šventimo tradicija Krekenavoje įtraukta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.





